LTMonografijoje pateiktas XX a. lietuvių kalbos dalių mokslas (morfologija). Kiekviena kalbos dalis turi savitą kategorinę reikšme, formas, jų vaidmenis žodyje ir sakinyje. Todėl, sprendžiant kalbos dalių problemas, neišvengiama ir sintaksės, bet tiesiogiai sintaksė čia nenagrinėjama, nes XX a. antrojoje pusėje ji lituanistų neleistinai atskirta nuo morfologijos. Morfologijos reiškinių analizės pagrindas – K. Jauniaus, J. Jablonskio, J. Damijonaičio, J. Ambraškos ir J. Žiugždos gramatikos, trys iš aštuoniolikos J. Žiugždos gramatikos leidimų (1943, 1946, 1971), J. Otrembskio gramatika ir visos akademinės lietuvių kalbos gramatikos. Jauniaus gramatika patenka į XX a. todėl, kad ji skaitytojams tapo prieinama tik šio amžiaus pradžioje (1911, 1916), ypač K. Būgos išversta į rusų kalbą. Pasirinktųjų gramatikų mokslas nagrinėjamas lietuvių ir bendrosios kalbotyros kontekste. Daug cituojama ir nurodoma literatūros, sakoma ir savoji nuomonė. Todėl, skaitant šią monografiją, galima susipažinti ne tik su analizei pasirinktosiomis gramatikomis, bet ir matyti bendrą XX a. gramatinio mąstymo raidą ir pačios autorės galutinai suformuluotą savą gramatinės formos, gramatinės reikšmės ir gramatinės kategorijos suvokimą.Reikšminiai žodžiai: Gramatika; Gramatikos mokslo istorija; Gramatinė kategorija; Morfologija; Grammar; History of the study of grammar; Grammatical category; Morphology.
ENAim of the research - the most important issues in Lithuanian language studies in the 20th century and their resolution. The main problems are evident in the grammars analayzed; while possible ways of solving them are shown using special studies and the most advanced theoretical language studies. Those grammars that distinguish synchronic parts of speech and the situation of its grammatical categories have been selected for the research, however synchronism in Lithuanian language grammars (especially those from the first half of the 20th century) is combined with diachronism and dialectology. [...]. [From the publication]