Education of national identity in primary forms: activity implemented by teachers

LTŠiuolaikinis lietuviškojo tapatumo raidos ir kaitos procesas labai spartus. Jis yra veikiamas tautinį atgimimą sekusių demografinių, kultūrinių, socialinių ir migracijos procesų, taip pat sumažėjusio šeimos auklėjamojo vaidmens. Visa tai turi įtakos, kad „mokiniams jau sunkoka suvokti savo tautos istorijos, kultūros savitumą, lietuviškosios tautinės ir pilietinės tapatybės puoselėjimo būtinybę“ (Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategija, 2006). Vadinasi, tautinio tapatumo išsaugojimas tampa viena aktualiausių socialinių-pedagoginių problemų. Sumažėjus šeimos įtakai mokinių tautinio tapatumo ir etninės kultūros ugdymo procese svarbiausias vaidmuo tenka mokyklai. [...] Apibendrinant atliktus tyrimus tautinio tapatumo klausimais, darytina išvada, kad tyrimai yra fragmentiški ir trūksta visuminio požiūrio į nagrinėjamą problemą. Be to, pasigendama tyrimų, kuriuose būtų analizuojama, kokios mokytojų vykdomos ugdomosios veiklos pradinių klasių mokiniams labiausiai padeda ugdytis tautinį tapatumą. Siekiant tobulinti tautinio tapatumo ugdymo procesą, reikalingi nauji požiūriai, naujos įžvalgos, nauji tautinio tapatumo ugdymo modeliai.Siekiant susisteminti požiūrį į tautinį tapatumą, atliktas kokybinis tyrimas (mažai struktūruotas interviu), kurio tikslas – išanalizuoti pradinių klasių mokytojų vykdomas veiklas, kurios padeda ugdyti tautinį tapatumą. Jame laisvanoriškumo principu dalyvavo 35 pradinių klasių mokytojai. Tyrimu nustatyta, kad tautinį tapatumą respondentai traktuoja gan panašiai. Visi akcentavo kalbą, etnokultūrą, istoriją, gamtą, aplinką, geografiją, bendrą veiklą, simbolius. Kai kurie respondentai paminėjo ir religiją, tarptautiškumą, toleranciją. Beveik visi respondentai tautinio tapatumo ugdymo procese pirmenybę teikia neformaliajam ugdymui ir tik viena respondentė pažymėjo, kad „ tai, ką vaikus išmokom per pamokas, įtvirtiname popamokinėje veikloje“. [...] Išanalizavus tyrimo duomenis galima daryti išvadą, kad, mokytojų manymu, didžiausią įtaką pradinių klasių mokinių tautinio tapatumo ugdymui turi etninė kultūra. Tik du respondentai pasakė, kad etnokultūros formaliojoje veikloje pakanka. Likusiųjų nuomonė yra priešinga – teigiama, kad vis dėlto pagrindinis krūvis tenka neformaliajam ugdymui, kurio valandų skaičius yra sumažintas. Tautinio tapatumo ugdymas paremtas mokytojų asmenine iniciatyva ir altruizmu, todėl kyla grėsmė dar didesniam tautinio tapatumo silpnėjimui. Pradinėse klasėse ugdymo branduolį turi sudaryti etnokultūra, į kurią turi būti integruoti visi mokomieji dalykai. [autoriaus santrauka]Reikšminiai žodžiai: Tautinis identitetas; Ugdymas; Pradinė mokykla; National identity; Education; Primary school.

ENIn the present process of the development and changing of Lithuanian identity, the preservation of national identity becomes one of the most urgent socio-pedagogical problems. Research has proved that in the process of educating of the national identity among students and values of the ethnic culture the main responsibility lies on the school, and while observing the bent for ethnic culture among students of various age, it is seen that it is desirable by the youngest. The education of national identity should be started from the first form due to the thinking about the future, strengthening generation and family relations because students who do not obtain the basics of national identity and ethnic culture at primary school in later years encounter it too late and are emotionally unprepared to receive it. Nevertheless, there is a lack of scientific research analyzing the national identity of students from primary school forms. According to this, in 2012 the research was accomplished (by using the method of in-depth interviewing), in which 35 teachers of primary forms participated. [From the publication]