Lithuanian labour market and EU enlargement

LTStraipsnyje nagrinėjamos narystės Europos Sąjungoje pirmosios pasekmės Lietuvos Respublikos darbo rinkai. Pirmiausia aptariama Europos Bendrijos teisėje įtvirtintos darbuotojų judėjimo laisvės įtaka padėčiai Lietuvos darbo rinkoje. Ekonomikos augimas ir dėl sparčios darbuotojų emigracijos atsirandantis darbo jėgos trūkumas ne tik padidino darbo kaštus Lietuvoje, tačiau ir įtakoja darbo teisės normų įgyvendinimą. Įgiję stipresnes derybines pozicijas individualiuose santykiuose su darbdaviu ir didesnę pasirinkimo laisvę, darbuotojai ne tik vengia ginti savo teises individualiai, tačiau ir nestiprina kolektyvinio atstovavimo per savo atstovus (profesines sąjungas ir darbo tarybas). Stiprios kolektyvinio interesų atstovavimo struktūros ir kolektyvinių derybų plėtra yra neatsiejami Europos socialinės dimensijos elementai, todėl jų ignoravimas yra netoliaregiškas ir gali sukelti problemų ateityje stiprėjant ekonominei, socialinei ir politinei integracijai . daro išvadą autorius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbuotojų judėjimas; Movement of workers.

ENThe article discusses the first consequences of the membership in the European Union with regard to the labour market of the Republic of Lithuania. First and foremost, the influence of free movement of workers, provided for in the legislation of the European Union, to the situation on the labour market of Lithuania is discussed. The growth of economy and the lack of labour force, emerging due to fast emigration both increased the labour expenditures and influenced the implementation of the labour legislation norms. The employees, who acquire stronger negotiating positions in the individual relations with the employer and a greater freedom of choice both avoid protecting their rights individually and do not strengthen a collective representation through their representatives (trade unions and labour councils). The author makes the conclusion that the development of a strong structure of collective representation of interests and collective negotiations are integral elements of European social dimension, therefore their disregard is short-sighted and can raise problems with the strengthening of the economic, social and political integration in the future.