LTStraipsnyje aptariamas Jono Bretkūno atlikto Biblijos vertimo (1589) „Rūtos knygos“ redagavimas ir komentarai. Pabrėžiama, kad J. Bretkūno atliktas vertimas yra vienas didžiausių prūsų – lietuvių literatūros paminklų. Akcentuojama, kad ir praėjus 400 metų po vertėjo mirties, dauguma teksto dalių yra neišspausdintos ir nepaskelbtos, tik F. Scholtas išleido kritinį J. Bretkūno Psalmyną, o Evangelijos ir apaštalų istorijos iki šiol neišleistos. Pažymima, kad „Rūtos knyga“ yra antrajame rankraščio tome, saugojamame Slaptajame Prūsijos archyve Berlyne. Pabrėžiama, kad sekant J.D. Range ir F. Scholtu remtasi pagrindiniu sluoksniu kaip pagrindiniu tekstu, t. y. įtraukiant J. Bretkūno iškart darytas korektūras, nes tik taip, autoriaus nuomone, gali atsirasti koherentiškas tekstas. Analizuojant korektūras, pažymima, kad atsisakyta kištis į tekstą ir jį taisyti. Vienintelis dalykas, kuriame nukrypta nuo tikslaus rankraščio pateikimo yra „u“ rašyba. Pažymima, kad šis ženklas tarnauja tam, kad būtų atskirta nuo „n“. Pažymima, kad diakritinis ženklas virš „u“ J. Bretkūno tekstuose pasižymi didele dispersija. Taip atsiranda akūtas, makronas ir kiti būdingi ženklai. Konstatuojama, kad palyginus tekstus su M. Lutherio Biblija ir Vulgata, galima teigti, kad turėjęs būti ankstesnis pagrindinis vertimo projektas. Tai, autoriaus nuomone, rodo pastabos paraštėse, kurios sutampa su M. Lutherio tekstu, taip pat gausūs leksikos ir sintaksės sutapimai su vokišku tekstu lyginant su skirtinga lotyniška sakinio struktūra.Reikšminiai žodžiai: Biblija; Jonas Bretkūnas; Knyga; Knyga "Ruth"; Prūsijos Lietuvos literatūra; Publikacija; Rankraštis; Vertimas; Bibel; Bible; Book; Book "Ruth"; Jonas Bretkūnas; Manuscript; Prussian Lithuanian literature; Publication; Translation.