LTStraipsnyje apibendrinami Jakobo Grimo baltų, ypatingai lietuvių, kalbų ir kultūros tyrimai. Nors tyrėjas niekada nepaskelbė atskiro leidinio šia tema, visą gyvenimą jis tyrinėjo prigimtinius lietuvių, germanų bei slavų kalbų ryšius ir tam tikrus baltų literatūros bei kultūros aspektus. Susidomėjimo pradžia – Rasmuso Kristiano Rasko veikalas „Tyrinėjimas apie senovės skandinavų, arba islandų, kalbos kilmę“ („Undersögelse om det gamle Nordiske eller Islandske Sprogs Oprindelse“ , Kopenhagen 1818). 1822 m. naujame „Vokiečių kalbos gramatikos“ leidime, J. Grimas taip pat naudojosi lietuvių kalba kaip gimininga kalba, atrasdamas vadinamąją Grimų taisyklę. Tuo laikotarpiu Grimo susidomėjimas baltų kalbomis atsispindėjo ir jo mokslinėje korespondencijoje su garsiais vokiečių filologais Georgu Friedrichu Benecke and Karlu Lachmannu, kur jis aptarė lietuvių bei senosios prūsų kalbos klausimus ir su jais susijusią profesinę literatūrą. Jau 1824 m. J. Grimas atkreipė dėmesį į galimai genetiškai artimus baltų, slavų ir germanų kalbų ryšius. Jo lietuviškose knygose pateiktos išsamios anotacijos leidžia teigti, kad mokslininkas sklandžiai skaitė ir suprato lietuvių kalbą. Rytų Prūsijos veikėjai ir liaudies poezijos rinkėjai Ferdinandas Gottschalkas ir Cornelius Roose rašė laiškus J. Grimui (jie pirmą kartą publikuojami šiame straipsnyje) ir siuntė jam liaudies kūrybos rinkinius. J. Grimas gaudavo naujausius baltistų darbus (Frydricho Kuršaičio, Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno, Augusto Šleicherio). J. Grimo baltų tyrimų rezultatai buvo publikuoti jo „Vokiečių kalbos gramatikoje“ arba apžvalgose. 1851-1852 m. pradėjęs rengti „Vokiečių kalbos žodyną“, jis sugebėjo diskutuoti su geriausiais baltistikos specialistais. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; Baltų kalbos; Baltų kultūros; Germanų kalbos; Jacob Grimm; Laiškai; Lietuvių, germanų ir slavų kalbų ryšiai; Mokslinė korespondencija; Slavų kalbos; 19 age; Baltic cultures; Baltic languages; Germanic languages; Jacob Grimm; Letter; Relationship between Lihuanian and Germanic and Slavonic languages; Scholarly correspondence; Slavonic languages.
ENThis article summarizes Jacob Grimm’s research on the Baltic languages and cultures, Lithuanian in particular. Although Grimm never published an exclusive textbook on this subject, throughout his life he researched the genetic relationship between Lithuanian and the Germanic and Slavonic languages and certain aspects of Baltic literature and culture. The starting point for his interest was his reading of Rasmus Kristian Rask’s Undersögelse om det gamle Nordiske eller Islandske Sprogs Oprindelse (Kopenhagen 1818). In 1822, in his new edition of the Deutsche Grammatik, he also used Lithuanian as a cognate language to establish the First Germanic Sound Shift, which became famous as Grimm’s law. At this time, Grimm’s interest in Baltic languages also became apparent in his scholarly correspondence with the important German philologists Georg Friedrich Benecke and Karl Lachmann, in which he discussed issues of Lithuanian and the Old Prussian language and related specialist literature. As early as 1824, Grimm drew attention to a possible closer genetic relationship between the Baltic, Slavonic, and Germanic languages. Thanks to his rich annotations in his Lithuanian books, one can observe that Grimm read and understood Lithuanian fluently. The East Prussian promoters and collectors of Volkspoesie, Ferdinand Gottschalk and Cornelius Roose, wrote letters to Jacob Grimm that are published in this article for the first time, and also sent him collections of Lithuanian Volkspoesie. Jacob Grimm received contemporary baltistic specialist literature by Friedrich Kurschat, Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, and August Schleicher. The results of Grimm´s Baltic studies were published, e.g., in his Deutsche Grammatik or in reviews. When he began work on the Deutsches Wörterbuch 1851/52, he was able to participate at a high level in baltistic specialist discourse. [From the publication]