LTStraipsnyje skelbiamas Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne saugomas XVII a. pabaigoje Prūsijos Kunigaikštystėje Michaelio Richterio (apie 1675 – po 1704) rašytas lietuviškas laiškas, aptariamas jo turinys ir parašymo aplinkybės. Šis rankraštinis lietuvių kalbos paminklas – kol kas seniausias žinomas dalykinės korespondencijos lietuvių kalba pavyzdys, taip pat seniausias lietuviškas laiškas apskritai. Iš laiško turinio aiškėja to meto Prūsijos Kunigaikštystės dalykinei korespondencijai neįprasto kalbos pasirinkimo motyvas – Richterio troškimas pademonstruoti adresatui lietuvių kalbos žinias ir įrodyti savo kalbinę kompetenciją. Šitaip laiško autorius siekė paneigti jo bandomojo pamokslo vertintojų kritiką, kuri nulėmė valdžios sprendimą neskirti Richterio Plaškių kunigu. Laišku Richteris kreipėsi į neįvardytą Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovą, prašydamas pranešti kunigaikščiui apie patirtą neteisybę ir leisti dar kartą sakyti bandomąjį pamokslą kitų – ne subjektyviai nusiteikusių – vertintojų akivaizdoje. Aprašytos aplinkybės liudija, kad lietuvių kalbos mokėjimas buvo vienas iš svarbių kriterijų vertinant kandidatų pasirengimą dirbti lietuviškose Prūsijos Kunigaikštystės parapijose. Richterio laiškas svarbus lietuvių kalbos istorijos tyrimams kaip šaltinis, atspindintis XVII a. Mažojoje Lietuvoje vartotos lietuvių kalbos ypatybes. Kartu su kitomis toje pačioje byloje saugomomis archyvalijomis jis įdomus ir kultūros istorijos požiūriu – kaip autentiškas dokumentas, iliustruojantis tam tikrus kunigų skyrimo procedūros etapus.Reikšminiai žodžiai: Bernhard von Sanden; Dalykinė korespondencija; Epistolinis palikimas; Evangelikų liuteronų bažnyčia; Laiškai; Lietuviška raštija; Lietuvių raštija; Liuteronų dvasininkai; Mažoji Lietuva; Michael Richter; Prūsija; Rankraštis; Bernhard von Sanden; Epistolary heritage; Evangelical Lutheran Church; Letters; Lithuania Minor; Lithuanian writing; Lithuanian writings; Lutheran clergy; Manuscript; Michael Richter; Professional correspondance; Prussia.
ENThe article publicly details the Lithuanian letter, written by Michael Richter (around 1675 – after 1704) in the Duchy of Prussia in late 17th century. This letter is preserved in the Secret State Archives Prussian Cultural Heritage Foundation in Berlin, and the article details its content and the circumstances of its existence. This manuscript is a monument of the Lithuanian language, and is so far the oldest known example of formal correspondence in Lithuanian, as well as the oldest known Lithuanian letter. The content of the letter reveals the motive behind the choice of words unusual for the formal correspondence of the Duchy of Prussia at the time – Richter's desire to demonstrate his knowledge of the Lithuanian language and prove his linguistic competence to the addressee. This way, the author attempted to deflect the criticism received for his test sermon. It was because of this criticism that Richter was denied the possibility to become the priest of Plaškiai. In his letter, Richter addressed the unnamed leader of the Evangelical Lutheran Church of Prussia with a request to inform the Duke of the injustice that Richter had witnessed, and allow him to preach the test sermon again, in front of an audience that has a less subjective approach. The described circumstances reveal that the knowledge of Lithuanian was one of the most important criteria of evaluation for the candidates who applied to work in the Lithuanian parishes of the Duchy of Prussia. This letter is significant to the research of the history of the Lithuanian language, as it is a source that reflects the features of Lithuanian used in Lithuania Minor during the 17th century. Together with other documents of the same archives it is also intriguing from the cultural perspective as an authentic document that illustrates certain stages of the appointment of priests.