XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu
Authors:
Baranova, Jūratė
Edition:
2-asis pataisytas ir papildytas leidimas
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015.
Pages:
418 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Kaip skaityti Kantą šiandien? Pratarmė antrajam leidimui — Kantas per dešimt metų — Also muss auf Kant zuruckgegangen werden — Kantas ir Vakarų nihilizmas — Kantas ir transcendentalinė vaizduotė — Kantas ir Lietuvos filosofijos istorija — Kantas „anapus“ Husserlio — Kantas, Žižekas, Sadas — Kantas ir kinematografas — Kas nauja antrajame monografijos leidime? — Įvadas. Kodėl Immanuelis Kantas? — Posūkiai ir atotrūkiai — Kantas ir Lietuva — Knygos struktūra — Rezultatų sklaida — Nuo Kanto atgal prie Hume’o: metaetika — Takoskyra tarp normos ir fakto — Kanto etikos, kaip natūralistinės klaidos, kritika Moore’o aksiologiniame intuityvizme — Kantiškosios pareigos sampratos reinterpretacija Prichardo ir Rosso deontologiniame intuityvizme — Ayerio emotyvizmas: kategorinis imperatyvas kaip pseudosąvoka — Hare’as: preskriptyvizmas kaip universalizmas — Nuo Kanto Aristotelio link — Deskriptyvizmas versus normatyvizmas — MacIntyre’as: Švietimo projekto kritika — Tayloras: modernioji tapatybė ir moralės šaltiniai — Williamsas: nuo filosofinio redukcionizmo etinio patyrimo link — Kantiškasis apriorizmas ir fenomenologinis patyrimas — Transcendentalinis subjektas ir kito atsiradimas — Scheleris: emocinio gyvenimo fenomenologija versus pareigos formalizmas — Heideggeris: sąžinė – teismas ar šauksmas? — Sartre’as: Hegelio laisvių kova ar Kanto atsakomybė? — Levinas: kategorinis imperatyvas ir kito Veidas iki ontologijos — Ricoeuras: pohegelinis sugrįžimas prie Kanto — „Anapus Kanto“ Nietzsche’s link: postmodernistinė etika — Nietzsche versus Kantas ir filosofai „iš ateities“ — Foucault: naujoji moralės genealogija — Derrida: ar privalau atlikti pareigą iš pareigos? — Radikalus Rorty antikantizmas — Kantas ir transcendentalinis Deleuze’o empirizmas — Atgal prie Kanto: neokantizmas kaip procedūrinis normatyvizmas — Kodėl praktinis protas tampa išviešintu? —Rawlsas: kantiškoji teisingumo kaip bešališkumo interpretacija — Habermasas: nuo Kanto monologizmo diskurso etikos link — Apelis: normatyvinės etikos pagrindo paieška — Literatūra — Summary — Dalykinė rodyklė — Asmenvardžių rodyklė.
Subject Category:
LT
Filosofija / Philosophy.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTMokslinė monografija atskleidžia ir pagrindines XX amžiaus moralės filosofų gvildentas problemas, ir jų neišvengiamą dialogą su Kantu. Tai antras, papildytas, knygos leidimas, kuriame pateikiamas skyrius, skirtas kantiškosioms trajektorijoms Gilles’io Deleuze’o filosofijoje. Taip pat čia diskutuojama su kai kuriomis naujausiomis, per pastarąjį dešimtmetį išsakytomis, lietuvių filosofų idėjomis knygoje analizuojama tema.

ENThis book is not neo-Kantian; it is not an attempt to revive Kantian ethics as well. It is about the dialogue between contemporary moral philosophy and Kant. Paradoxically, the author starts from the understanding of philosophical tradition that stems not from Kant. She shares Rorty’s conception, that philosophy is a conversation of humankind. Moral philosophy is a conversation as well. From other types of conversations is differs in the questions it is concerned with. It deals with two main questions, concerning two critical relationships: me-me and me-you. The first relation opens the question: “How should I live?” which reaches contemporary moral philosophy from the antique. The second one is the question “What ought I to do?” This one is Kantian. It is raised with the other person’s presence. When the relation includes the third person, the other becomes each. Here moral philosophy ends, political philosophy begins. Thus moral philosophy creates the background for political philosophy to emerge. But these are not identical substitutes for each other. Not all neo-Kantians share this point of view. Those who are trying to use Kantian ethics in justifying procedural normativity (Rawls, Habermas, Apel) start from the supposition that practical wisdom is public. In the author’s opinion, above all, it is personal. And it is a theoretical difficulty simply to jump from the freedom of noumenal personality to political reality. Kant saw this problem and suggested his own solution. His followers sometimes suspend this aspect. [...]. [From the publication]

ISBN:
9786094710254
Subject:
Filosofija / Philosophy
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54923
Updated:
2024-03-21 14:38:10
Metrics:
Views: 108
Export:
Download