Švėkšnos šnektos ypatumai

LTStraipsnio tikslas – išanalizuoti 1996-2004 metais Švėkšnos apylinkėse surinktų diktofoninių įrašų kalbą ir aprašyti pagrindines Švėkšnos šnektos ypatybes. Tyrimo objektas – Švėkšnos šnektos atstovų tarmė XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Švėkšnos šnekta priklauso pietų žemaičių varniškių patarmei, bet, besiribodama su vakarų žemaičiais, nuo kitų varniškių nemažai skiriasi. Šnekta dar nėra labai paveikta tarmių niveliacijos, senesni švėkšniškiai tebeturi daugelį šnektai būdingų požymių. Gana dažnai čia dar pavartojama dviskaita, kartais pasitaiko atematinės veiksmažodžių formos; net žodžių kamiene dažniau nei kitų varniškių monoftongizuojami diftongai ai, ei; prieš kietą priebalsį netariamas balsis e – jis visada virsta a; prieš galūninius užpakalinės eilės balsius gana dažnai tebetariamas j. Kai kurios senosios šnektos ypatybės jau baigia nykti. Beveik nebevartojamo sudurtinės būtojo dažninio laiko formos; kirtis iš ilgos galūnės neretai atitraukiamas tik į ilgą žodžio pradžios skiemenį; šalutiniai bei nukeltiniai kirčiai gerokai silpnesni bei retesni nei kitų varniškių; laužtinės priegaidės balso lūžis gana silpnas, kartais jo visai negirdėti. Greičiausiai dėl vakarų žemaičių įtakos vietoj vietininko linksnio gana dažnai vartojama konstrukcija į+galininkas, pasitaiko tik vakarų žemaičių bei šiaurės žemaičių kretingiškių tevartojamų žodžių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaičiai; Švėkšnos šnekta; Tarmė; Bendrinė lietuvių kalba; Fonetika; Kirčiavimas; Morfologija; Leksika; Samogitian; Švėkšna' subdialect; Dialect; Standard Lithuanian; Phonetics; Accentuation; Morphology; Lexis.

ENThe aim of the article is to analyse the speeches of dictaphonic recordings gathered in the surroundings of Švėkšna in 1996-2004, and to describe the main traits of the Švėkšna dialect. The subject of the analysis is the speech of users in the Švėkšna dialect from the end of the 20th to the beginning of the 21st century. The Švėkšna dialect belongs to the Varniškiai sub-dialect of southern Samogitian, but, since it is adjacent to western Samogitian, it varies considerably varies from it. It is not yet affected by convergence [33]of the dialects; the old Švėkšna dwellers still retain characteristic traits of the dialect. The dual is still quite often used here, athematic forms of the verb sometimes also occur; even the diphthongs ai, ei in the stem of a word are “monophthongised” more frequently than those of other Varniškiai; the vowel e is never pronounced before a hard consonant – it always becomes a; before final back vowels j is still frequently pronounced. Some peculiarities of the old dialect are almost extinct. Compound forms of the frequentative past tense are almost not used; the stress is often moved from a long ending only to a long syllable at the beginning of a word; subordinate and transposed stresses are weaker and rarer than those of Varniškiai; the voice fracture of the refracted stress is quite weak, sometimes it is inaudible. Most probably due to the influence of the Samogitian, the construction į+galininkas is quite frequently used instead of the locative case; words used only by the western Samogitians and dwellers of Kretinga of the northern Samogitians are used.