Stojančiųjų į pedagogines specialybes motyvacijos tapti pedagogu vertinimas

LTTyrimo tikslas – išnagrinėti stojančiųjų į pedagogines specialybes motyvacijos tapti pedagogu vertinimo metodo charakteristikas. Tyrimas vykdytas dviem etapais. Pirmame etape buvo apklausti pedagoginių specialybių studentai, dalyvavę motyvacijos tapti pedagogu vertinime stojant 2010-2012 m., studijuojantys Lietuvos edukologijos universitete (toliau – LEU), Klaipėdos universitete (toliau – KU) ir Šiaulių universitete (toliau – ŠU) pirmame, antrame ir trečiame kursuose. Antrame etape buvo apklausti stojantieji į pedagogines specialybes, kurių motyvacijos vertinimas vyko 2013 m. LEU, KU ir ŠU. Tyrime dalyvavo 614 studentų ir 682 stojantieji. Tyrimo metodai: teorinis (mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė); empirinis (anketinė apklausa). Anketą sudarė skalių teiginiai ir atskiri klausimai. Skalėmis buvo vertinami pasitenkinimas studijomis, ketinimas dirbti pedagogu, vidinė motyvacija siekti pedagogo profesijos, įsitraukimas į studijas. Atsakymai į klausimus suteikė informaciją apie motyvacijos tapti pedagogu vertinimą stojant, studentų pažymių praėjusiame studijų semestre vidurkį, vertinimo metu raštu ir žodžiu pateiktus klausimus, tyrimo dalyvių amžių, lytį, universitetą ir kursą, kuriame studijuoja. Užsienio ir Lietuvos švietimo dokumentų analizė išryškino, kad valstybės lygmeniu svarbu turėti motyvuotų stojančiųjų į pedagogikos studijas atrankos sistemas, nes tai užtikrina aukščiausios kvalifikacijos mokymo personalo rengimo kokybę, tikslingą tam skiriamų lėšų panaudojimą bei aukštą mokytojo profesijos prestižą visuomenėje.Moksliniai tyrimai rodo, kad šalys, kurios reikliau atrenka stojančiuosius į pedagogines specialybes, pasižymi ir aukštesniais rezultatais bendrojo ugdymo mokyklose nei tos, kurios stojantiesiems netaiko papildomų atrankos priemonių. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad motyvacijos vertinimo metodas yra pakankamai patikimas ir efektyvus. Nustatyta, kad motyvacijos vertinimo balas teigiamai koreliuoja su pažangumo vidurkiu, taip pat su pasitenkinimu studijų programa, įsitraukimu į studijas, vidine motyvacija ir ketinimu dirbti pedagogu. Stojančiųjų imtyje motyvacijos tapti pedagogu vertinimo balai taip pat yra susiję su vidine motyvacija bei ketinimu ateityje dirbti pedagogu. Daugiau nei 60 proc. stojančiųjų nurodė, kad dalyvavimas motyvacijos vertinime sustiprino pasiryžimą studijuoti pedagogiką ir ateityje dirbti pedagogu. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Motyvacija tapti pedagogu; Motyvacijos vertinimas; Vidinė motyvacija; Ketinimas dirbti pedagogu; Motivation to become a teacher; Motivation assessment; Intrinsic motivation; Intention to enter the teaching profession.

ENThe purpose of this research article was to analyse attributes of the method used to evaluate the motivation of students entering education-related study programmes to eventually become educators. The research was conducted in two phases. During the first phase students who had undergone the motivation evaluation from 2010 to 2012 and were now first, second or third-year students in education-related study programmes at the Lithuanian University of Educational Sciences, at Klaipėda University, and the University of Šiauliai filled out questionnaires. During the second phase questionnaires were collected from those who underwent the motivation evaluation in 2013 at those same universities. The samples consisted of 614 students and 682 student candidates. Research methods included a review of relevant research and education documents, as well as a survey. The questionnaire consisted of scaled responses to assertions and independent questions. Satisfaction with university studies, the intention to become a teacher, intrinsic motivation to strive for a profession in education, and study engagement were evaluated using scales. Other questions disclosed information about the evaluation of their motivation to become an educator during the admission process, the students’ grade point average for the previous semester, about the oral and written questions that were presented to them during the evaluation, as well as the respondents’ age, gender, university, and year of study. An examination of documents from Lithuania and other countries revealed the importance of having a national mechanism for selecting motivated students for education-related study programmes to insure quality teacher education, the expedient use of funds, and turning teaching into a high-status profession in the public view.Research has shown that those countries that have more demanding mechanisms for selecting people for teacher education are also the countries with higher pupil achievement than countries in which selection procedures are absent. Results of the empirical research show that the motivation evaluation method is suitably reliable and valid. There are positive correlations between the student sample’s motivation evaluation scores and grade-point average, satisfaction and engagement in the study programme, intrinsic motivation and intention to become a teacher. Motivation evaluation scores of teacher education candidates correlates positively with intrinsic motivation, as well as intention to become a teacher. More than 60 percent of the candidates indicated that participation in the motivation evaluation reinforced their determination to major in education and to become a teacher in the future. [From the publication]