Lietuvos Respublikos karių kvalifikacijų priskyrimas Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenims
LTŠiuo metu karių laipsnių ir kvalifikacijų sistema nėra suderinta su 2010 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Lietuvos kvalifikacijų sandara (LTKS) ir nėra aiškus šių laipsnių ir kvalifikacijų atitikimas LTKS lygmenims. Straipsnio tikslas - atskleisti Krašto apsaugos sistemos kvalifikacijų priskyrimo Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenims galimybes. Atliekant tyrimą, buvo taikomi šie pagrindiniai metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų turinio analizė, lyginamoji dokumentų turinio (kvalifikacijų aprašų ir Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenų aprašų) analizė. straipsnyje tyrinėjamas Lietuvos Respublikos karių kvalifikacijų priskyrimas Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenims. Straipsnio autorių siūloma karių kvalifikacijų susiejimo su Lietuvos kvalifikacijų sandara struktūra iš esmės padeda atskleisti karių kvalifikacijų lygmenų ypatumus ir skirtumus bei įvertinti šių kvalifikacijų atitikimą Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenims. Profesionalios karo tarnybos karių kvalifikacijų lygmenų susiejimas su Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenimis yra reikšmingas vertinant ir projektuojant į atsargą išėjusių profesionalios karo tarnybos karių vertikalios profesinės karjeros ir su ja susijusio profesinio tobulėjimo civilinėje darbo rinkoje galimybes. Šis susiejimas padeda suprasti karių kvalifikacijų vietą šalies kvalifikacijų sistemoje ir identifikuoti veiklos sistemoje šių kvalifikacijų lygį atitinkančias veiklos sritis bei profesines veiklas. Jis taip pat yra reikalingas, siekiant užtikrinti sklandžią ir efektyvią atsargos karių mobilizaciją bei pritraukti į profesinę karo tarnybą specialistus iš civilinės darbo rinkos.Reikšminiai žodžiai: Žmonių išteklių vadyba; Krašto apsaugos sistemos kvalifikacijos; Lietuvos kvalifikacijų sandara; Human resource management; Military service qualifications; Lithuanian Qualifications Framework.
ENAt the moment, the military rankings and qualifications system is not in line with the Lithuanian qualifications framework (LTQF), approved by the Goverment of the Republic of Lithuania in 2010. Moreover, it is difficult to determine the equivalents of the rankings and qualifications in the LTQF levels. The purpose of the article is to discuss the opportunities of assigning the qualifications of the National Defense system to the equivalent levels in the Lithuanian qualifications framework. The main research methods were the analysis of scientific literature, content analysis, comparative content (National Defense system qualification and Lithuanian qualifications framework level descriptions) analysis. The article analyses the assignment of the military qualifications of the Republic of Lithuania to the Lithuanian qualifications framework levels. The structure of linking the two systems, proposed by the authors, helps to define the features and differences of the military qualification levels and decide whether they match the levels of the Lithuanian qualifications framework. Such linking of the systems is significant to the evaluation and creation of the vertical career growth and professional development opportunities in the general labour market for the members of the military reserve force. It also helps to understand the position of military qualifications in the national qualification system, and identify the potential workplaces or areas of activity suitable for a particular level of these qualifications. It is also necessary in order to ensure smooth and effective mobilisation of the reserve force, and to attract more specialists of common labour market to perform military service.
- Implementing a national qualifications framework in Lithuania / Vidmantas Tūtlys and Irma Spūdytė. Implementing national qualifications frameworks across five continents / edited by Michael Young and Stephanie Matseleng Allais. London: Routledge, 2013. P. 223-242.
- Profesinio rengimo metodologija / Rimantas Laužackas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005. 331 p.
