LTStraipsnyje aptariami du LDK egzistavę rusų „movos“ – kanceliarinės ir literatūrinės – tipai. Aptariamas šių dviejų susijusių, bet tuo pačiu ir pakankamai savarankiškų kalbinių struktūrų nevienalytiškumas, jų tarpusavio santykis ir skirtumai, didžiausią dėmesį skiriant terminologiniam aspektui. Atlikta apžvalga leidžia teigti, jog šių dviejų „movų“ santykis buvo opozicinis pirmiausia dėl to, kad jos buvo naudojamos skirtingose viešojo gyvenimo srityse ir turėjo skirtingas funkcijas: „rusų mova“ buvo valstybės valdymo aparato kalba, tuo tarpu „prosta mova“ pradžioje buvo naudojama religinių tekstų aiškinimui, vėliau tapo religinių–poleminių tekstų kalba, o dar vėliau ja imta rašyti įvairios tematikos literatūra. Skiriasi ir šių „movų“ „biografijos“ – jų radimosi, didžiausio paplitimo laikai. Nesutampa ir „movų“ susiformavimą nulėmę tikslai ir vertybinės orientacijos: „rusų mova“ buvo liaudies kalba, „pakelta“ iki knyginės kalbos lygio ir skirta valstybės reikmėms, „prosta mova“ buvo skirta priartinti tekstą, padaryti jį suprantamą to laikmečio žmonėms. Šią skirtį gerai atspindi ir „movų“ pavadinimai. „Movų“ formavimosi geografija lėmė skirtingas jų kalbines ypatybes, perimtas iš ukrainiečių („prosta mova“) ir baltarusių („rusų mova“) kalbų. Nepaisant išvardintų skirtumų „prosta mova“ ir „rusų mova“ išlieka neatskiriamos, kadangi atspindi vieną kalbinę sistemą, susiformavusią rytų slavų (baltarusių–ukrainiečių) kalbų pagrindu ir veikus lenkų kalbos įtakai.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė slavų kalba; Kalbos variantai; Kanceliarinė slavų kalba; LDK kanceliarinė slavų kalba; LDK rusų kalba; LKD; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Paprasta kalba (prostaja mova); Paprastoji Abiejų Tautų Respublikos kalba; Paprastoji LDK kalba; Rašytinė (literatūrinė) kalba; Rusėnų kalba; Slavų kalbos; Chancery Slavonic; Chancery slavonic of GDL; Church Slavonic; Russian speech of GDL; Ruthenian languages; Simple language (Prostaja Mova); Simple speech in Polish-Lithuanian Commonwealth; Simple speech of GDL; Slavonic languages; Variants of the language; Written (literary) language.
ENThe article discusses the two types of Russian "mova" ("мова", language) that existed in the Grand Duchy of Lithuania – administrative and literary. It also describes the heterogeneity, relationship and differences of these two related, yet relatively independent linguistic structures, with the focus on terminology. The overview allows to draw the conclusion that the two "mova" were in opposition to one another due to them being used in different areas of public life, and functioning differently: the "Russian mova" was the language of the government, while "prosta mova" at first was used to explain religious texts, then became the language of religious-polemical texts, and lastly it was the language of literary works of various topics. The core details for these "movas" differ as well, including the periods of their origin and the most widespread usage. What is more, these "movas" also have individual goals and values, which influenced their formation: the "Russian mova" was the language of common citizens, and was eventually applied in books and administrative activity, while the "prosta mova" was used to make texts more understandable to the people of that particular period. These differences are reflected well in the names of the "movas". The geographies of the origin and formation of "movas" resulted in different linguistic features, borrowed from Ukrainian ("prosta mova") and Belarusian ("Russian mova"). Despite the mentioned differences, the two "movas" remain inseparable as they represent the same linguistic system, based on East Slavic (Belarusian and Ukrainian) languages, and influenced by Polish.