Polyglossia and linguistic variations in the Grand Duchy of Lithuania according to Miechovita (XVI cent.)
LTPastaruoju metu mokslininkai siekia nustatyti daugiakultūrės komunikacijos principus etniškai sudėtingose bendruomenėse. Tiriami tokie dideli urbanistiniai centrai kaip Los Andželas, San Paulas ir kitos daugiakultūrės bendruomenės. Dideliuose miestuose vykstant kalbiniams procesams tokius tyrimus atlikti nesunku. Juose galima tiesiogiai stebėti etnines grupes ir jų tarpusavio komunikaciją, o tai mokslininkams leidžia įvairiais metodais analizuoti duomenis. Šiais laikais įmanoma atkurti ir dinamiškas daugiakalbes situacijas didelėse bendruomenėse praeityje. Tai įmanoma padaryti remiantis rašytiniais šaltiniais. Vienas geriausių daugiakalbystės pavyzdžių yra Renesanso laikmečio Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė ir jos pagrindiniai kosmopolitiniai miestai, visų pirma Vilnius. Pakankamai tikslų lingvistinės situacijos Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje 16-ojo amžiaus pradžioje pateikė lenkų istorikas Motiejus Miechovita Maciej Miechowita). Straipsnyje keliami du tikslai: pirmiausia siekiama nuodugniai ištirti Miechovitos idėjas apie baltų kalbas, taip pat siekiama pateikti ir pakomentuoti Miechovitos požiūrį į daugiakalbystę ir lingvistinę situaciją Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje. Įdomu pastebėti, kad Miechovita niekur aiškiai nesiejo kalbos ir tautos, nors ir labai detaliai aprašė daugiakalbystę ir kalbų įvairovę Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje. Miechovita labiau rėmėsi tokiais kriterijais kaip teritorija ir religija. Pabrėžtina, kad Miechovitos tekstai – puiki tyrimų apie daugiakalbystę Lietuvos valstybėje pradžia. Straipsnis galėtų paskatinti mokslininkus patyrinėti Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės sociolingvistinę situaciją.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Daugiakalbiškumas; Daugiakalbystė; Kalbinis variantiškumas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miechovita; Slavų kalbos; Baltic languages; Linguistic variations; Miechovita; Polyglossia; Slavonic languages.
- Baltų kalbotyros apyaušriai. Baltų kalbų paleokomparatyvistinės sampratos kalbotyros istoriografijos kontekste / Pietro U. Dini. Archivum Lithuanicum. 2009, t. 11, p. 439-462.
- Case-studies from earliest Baltic linguistics (16th century) / Pietro U. Dini. Languages and identities: CLIOHnet student conference, 2005. 2006, p. 41-55.
- Dar kartą apie lietuvių romėniškosios kilmės teoriją: lingvistinė valakiškojo varianto samprata / Pietro U. Dini. Archivum Lithuanicum. 2003, t. 5, p. 195-206. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. P. 266-273.
- I Pazzi di Lituania nella corrispondenza italiana del XVII secolo: storia e onomastica / Aušra Baniulytė. Res Balticae : miscellanea italiana di studi Baltistici. 2007, 11, p. 127-144.
- Славянские диалекты в соотношении с другими языками Великого Княжества Литовского / Вяч. Bс. Иванов. Славянское языкознание : XIII международный съезд славистов, Любляна, 2003 г. 2003. P. 258-288.
- Языки, языковые семьи и языковые союзы внутри Великого княжества Литовского / Вячеслав Вс. Иванов. Speculum Slaviae Orientalis: Muscovy, Ruthenia and Lithuania in the late Middle ages / под ред. В. В. Иванова, Ю. Верхоланцевой. Москва: Новое изд-во, 2005. P. 93-121.
