LTMūsų pirmojo atgimimo uždavinys – laimėti savąjį kraštą, kuriame visais atžvilgiais buvome nustumti į paribius. Nors dirbo ir kūrė įvairiausių pažiūrų žmonės, kunigai ir laisvamaniai, krikščionys demokratai ir tautininkai, socialistai ir kiti, ateitininkų vaidmuo – išskirtinai svarus. Žinoma, nuopelnas ne vienų ateitininkų. Tačiau be jų katalikiškame krašte nebūtume galėję įsitvirtinti. Gerokai supaprastinant galima teigti, kad XX a. pradžioje mūsų inteligentams buvo matyti tik du keliai: arba išlikti katalikais ir tapti lenkais, arba išlikti lietuviais ir tapti laisvamaniais. Ir dauguma pasauliečių inteligentų pasirinko antrąjį kelią. Ateitininkų reikšmė ta, kad jie sukūrė trečią galimybę: lavintis, išliekant kartu ir kataliku, ir lietuviu. [Iš Pratarmės]