Fundacje zakonne Kazimierza Leona Sapiehy

LTStraipsnyje dar kartą trumpai aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos, vienuolynų steigėjo Lietuvoje ir Lenkijoje (dab. Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje), veikla. Kaip ir kiti to meto didikai, K. L. Sapiega globojo ATR veikusias vienuolijas ir vienuolynus (pranciškonų ir bernardinų brolių bei seserų, Laterano kanauninkų, jėzuitų, kamaldulių arba Šv. Jono brolių hospitaljerų ir kt.), be to, pakvietė į Lietuvą kartūzų vienuolius. Tėvo ir brolio įpareigotas bei savo paties noru finansavo prabangiai įrengtų bažnyčių statybą. Jis kruopščiai suplanavo savo laidojimo vietą; kartūzų vienuolynas Berezoje buvo didžiausias architektūrinis ansamblis, skirtas religiniam ordinui Abiejų Tautų Respublikoje, mecenato valia tapęs pagrindiniu šeimos nekropoliu. Savo sumanymams įgyvendinti K. L. Sapiega samdė vietinius meistrus iš Liublino, greičiausiai „paveldėtus“ iš tėvo statybų; tačiau vienuolyno Berezoje autorius – italų dailininkas ir architektas Tomaso Poncino. Jo indėlį į kartūzų vienuolyno architektūrą patvirtina vizualinių dokumentų analizė ir iki šiol išlikusių detalių lyginimas su kitais dailininko darbais. T. Poncino pasamdytas dėl Sapiegų ryšių su valdovo teismu, o prielaida, kad jis buvo paslaptingasis „italas iš Varšuvos“ (žinomas iš archyvinių dokumentų), skamba viliojančiai. Straipsnyje aptariamos K. L. Sapiegos fundacijos religiniams ordinams puikiai iliustruoja XVII a. Abiejų Tautų Respublikos architektūros ir meno sąlygas, kryptis bei tendencijas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Casimir Leo Sapieha; Architecture of the Grand Duchy of Lithuania; Charterhouse in Bereza; Franciscans-Bernardine’s church in Druja; Canons Regular of the Lateran’s church in Słonim; Franciscans-Bernardine nuns’ church in Grodno; Camaldolese monks’ monastery in Bielany; Carmelites’ church in Białynicze; Jesuits’ church in Brest; Monastery of Brothers Hospitallers in Nowogródek; Dominicans’ monastery in Czarnobyl and Orsza; Magnate’s patronage; Tomaso Poncino.

ENThe text recapitulates activities of Casimir Leo (Kazimierz Leon) Sapieha, Vice-Chancellor of the Grand Duchy of Lithuania, as a founder of monasteries in Lithuania and Poland, which – if existed – would now be located in Belarus, Poland and Ukraine. Like other magnates of the time, Sapieha patronized religious orders and convents already accommodated in the Commonwealth (Franciscans-Bernardine brothers and nuns, Canons Regular of the Lateran, Jesuits, Camaldolese monks or Brothers Hospitallers of St. John of God) as well as introduced a new one – the Carthusian Order – to Lithuania. Erection of churches with their sumptuous furnishings which he financed was obliged by the will of his father, brother as well as followed his own intention. He carefully arranged his place of burial; a Charterhouse in Bereza was the largest architectural project executed for religious order in the Commonwealth of Poland and Lithuania and according to his will became the major necropolis of the family. In his undertakings Sapieha hired indigenous builders from Lublin circle, probably “inherited” from father’s projects; while in Bereza an Italian designer and architect Tomaso Poncino should be assumed as an author. His contribution to the architecture of the Charterhouse can be confirmed by the analysis of visual documents and still existing details compared with his other works. Hiring Poncino was presumably a consequence of Sapieha’s relationship to the royal court, and the assumption that he was an enigmatic “Italian coming from Warsaw” (known from archival notes), called for the construction of the Charterhouse, sounds tempting. Casimir Leo Sapieha’s numerous foundations for religious orders presented here perfectly illustrate contemporary artistic conditions, trends and influences in the architecture of the Commonwealth of Both Nations of the 17th century. [From the publication]