Lietuvos visuomenės profesionalėjimo kryptys (pagal 1897 m. Rusijos imperijos visuotinį gyventojų surašymą)

LT1897 m. Rusijos imperijos visuotinis gyventojų surašymas neleidžia nustatyti profesionalizacijos įtakos visuomenės socialinės struktūros kaitai. Surašymo duomenys rekonstruoja tik visuomenės profesinės sudėties apytikslį vaizdą: gyventojai suskirstyti pagal užsiėmimų pobūdį. Taigi, surašymo duomenys leidžia rekonstruoti tik visuomenės profesinės sudėties apytikslį vaizdą. Surašymo duomenys atskleidė daugiau tradicinius atskirų visuomenės grupių išsilavinimo prioritetus, o ne šių prioritetų kaitą. Bajorija labiau vertino specialųjį aukštąjį nei specialųjį vidurinį išsilavinimą, miestiečiai – specialųjį vidurinį ir tik itin maža valstiečių dalis (tik Gardino ir Mogiliavo gubernijose) siekė įgyti specialųjį vidurinį, iš dalies aukštąjį išsilavinimą. Modernizacijos procesų įtaka labiau išryškėja tik įvertinant miestiečių ir valstiečių išsimokslinimo lygį remiantis kartos principu. Aktyviau įgyti profesinį išsilavinimą siekė 20-29 metų amžiaus grupė nei 30-39 metų amžiaus grupei atstovavę miestiečiai. Ta pati tendencija būdinga ir valstiečiams – turėti profesinę kvalifikaciją jau buvo svarbu „jaunajai kartai“, priklausančiai 10-19 metų amžiaus grupei. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Profesionalizacija; Surašymas; Luomai; Professionalization, census, social status; Census; Social status.

ENThe one-day census of the population of the Russian Empire in 1897 had not aimed to evaluate the influence of professionalization on the fluctuation of society’s social structure. Professional stratification of the society had not been estimated by rate indicators of the people’s social origin. Eventually, conclusions about possible extent of professionalism to particular layers of the society could be drawn only from the data about people’s education that was fixed in the census. The data of the census still fixed more traditional priorities of particular social groups towards education than the changes of these priorities. Representatives of noblemen put more value upon higher education than special secondary education. In the case of townsmen special secondary education prevailed. Speaking about peasants’ view to education, basically it means general and specialized secondary school which interested only peasants from Grodno and Mohyliav guberniyas. The influence of modernization processes could be more seen only in evaluation of education level for townsmen and peasants using the principle of generations. More active in obtaining professional education were 20–29 year old groups than 30–39 year old townsmen. In the case of peasants these rate indicators become "younger" – more active seeking to obtain professional qualifications are 20–29 year old groups, and 10–19 year old peasants for whom professional education opened the possibilities of new social guarantees and hope for changes of their social status. [From the publication]

• "Amatininko" žurnalas: ką galime sužinoti apie tarpukario Lietuvos amatininkystę? / Marija Kajotienė. Tautodailės metraštis. 2018, Nr. 34, p. 21-32.
• Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva / Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 359 p.