Конфронтативная литовско-польская грамматика : семантическая категория имперцептивной модальности

LTStraipsnyje, remiantis lietuvių ir lenkų kalbų gramatika, nagrinėjama imperceptyvinio modalumo semantinė kategorija. Lenkų ir lietuvių kalbos skiriasi potencialių imperceptyvumo žymenų skaičiumi. Pirmiausia šis skirtumas (asimetrija) aiškintinas didele analizuojamų reikšmių formalizacija lietuvių kalboje. Vis dėl to ši asimetrija konkrečiuose pavyzdžiuose pasireiškia ne taip ryškiai. Tokią išvadą autorius daro paraleliai išnagrinėjęs tektus lietuvių ir lenkų kalbomis bei remdamasis įgyta analogiškų lyginamųjų bulgarų–lenkų kalbų tyrimų patirtimi. Lenkų ir lietuvių kalba dažnai neleidžia iki galo išspręsti klausimo apie impercentyvinį sakinio atspalvį. Ryškiausiai tai matyti tokiuose literatūros kūriniuose kaip pasakos, romanai ir pan. Šis reiškinys nebūtinai turi būti siejamas su kalbinės išraiškos trūkumais: aktualusis adresantas paprasčiausiai nejaučia būtinybės patikslinti, ar jo perteikiamą turinį derėtų priimti kaip imperceptyvinį, ar be imperceptyvumo reikšmės. Daugeliu atvejų abiejose kalbose eksplicitinė imperceptyvumo raiška sutinkama teksto pradžioje. Nuorodos į ankstesnįjį turinio suvokimą nebūtinai sietinos su imperceptyvumą išreiškiančių formų vartojimu. Lietuvių kalbos tekstai, skirtingai nuo lenkų, imperceptyvumo rodikliais užpildomi ne vienodai intesyviai. Tekstuose, kuriuose vartojami morfologiniai žymenys, imperceptyvumo reikšmių žymėjimo dažnis išauga. Tais atvejais, kuomet teksto autorius naudoja tik leksinius žymenis, galima pastebėti nemažai analogijų su lenkų kalba (šių žymenų vartojimo dažnio, vietos tekste ir sakinyje atžvilgiu).Reikšminiai žodžiai: Gramatika; Gretinamoji gramatika, lietuvių, lenkų ir rusų kalbų tyrimai; Lenkų kalba; Modalumas; Netiesioginė nuosaka; Contrastive grammar; Grammar; Lithuanian, Polish, and Russian language research; Modality; Oblique mood; Polish language; Releative mood.

ENThe article analyses the semantic category of imperceptive modality through the use of Lithuanian and Polish grammar. Polish and Lithuanian differ in the number of potential components of imperceptivity. This difference (asymmetry) is said to be caused by heavy formalization of analysed meaning in the Lithuanian language, however, such asymmetry is not as prominent in concrete examples. This conclusion is based on the parallel analysis of texts in Lithuanian and Polish and on analogue comparative analyses of Bulgarian and Polish. It is often impossible to completely decide the level of imperceptivity in Lithuanian and Polish sentences, and this is most commonly noticed in literary works such as fairytales, romance novels, etc. The occurence does not necessarily have to be connected to disadvantages of narrative techniques: actual author may not find it important to clarify whether the content they produce should be considered imperceptive or not. In many cases of both languages, the explicit imperceptivity is found at the beginning of the text. The references to previous understanding of content are not necessarily related to the usage of forms representing imperceptivity. Unlike Polish, the components of imperceptivity in Lithuanian texts occur with uneven intensity. The imperceptivity is marked more often in texts that use the morphological markers. In cases when the author uses only lexical markers, there are many analogies to the Polish language, including the frequency of usage of these markers, and the place of occurence in text and sentence.