LTKnygoje aprašomas ir analizuojamas savitas, tam tikra prasme marginalinis dainuojamosios tautosakos žanras, Žemaitijoje praktikuojamas ir laikomas kalendorine tautosaka - Užgavėnių persirengėlių „ubagų“, „žydų“, „čigonų“ dainos. Aptariama melodijų ir tekstų sandara, ypatybės, žanro formavimosi prielaidos ir raida. Banguotą minėtų dainų kelią lėmė įvairios aplinkybės, tiksliau, istorinis, socialinis, įvairių socialinių sluoksnių Užgavėnių šventimo papročių ir pan. kontekstai. Kadangi žanras gana vėlyvas, gilinamasi į iki šiol mažai nagrinėtus XV-XVIII a. aukštuomenės, vėlesnių laikų miestiečių Užgavėnių šventimo papročius, jų poveikį valstietiškam Užgavėnių šventimui, kartu ir tiriamoms dainoms.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Dainuojamoji tautosaka; Kalendorinė tautosaka; Kalendorinės dainos; Folklore; Musical folklore; Calendrical folklore; Shrovetide songs.
ENThe book describes and analyzes a unique and in a certain sense marginal genre of musical folklore, practiced in Žemaitija (the historical Samogitia, an ethnographic region of modern Lithuania) and categorized as calendrical folklore: the songs of the costumed tramp, Jew and Gypsy characters of the Shrovetide carnival. The melodic and textual structure and features of the songs underwent a transformation of genre, whose explanation requires a contextualization of the subject of study as a cultural phenomenon. This goes beyond discussion of individual songs and includes the factors in the transformation of the genre of these songs which appear at first glance in many ways distantly related, but which are actually essential: the historical, social and other contexts of Shrovetide celebratory traditions among different social strata. [...]. [From the publication]