Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija

LTŠioje monografijoje pirmą kartą lietuvių kalbotyroje kompleksiškai tiriami tarminiai grybų pavadinimai. Pirmoji monografijos dalis skirta mikonimų nominacijai. Remiantis patobulinta klasifikacija, joje analizuojami mikonimų nominacijos tipai, rūšys, būdai, priemonės; nustatomas savakilmių ir kitakilmių grybų pavadinimų santykis. Antroji, pagrindinė, monografijos dalis skirta mikonimų motyvacijai. Taikant lingvistinius ir etnolingvistinius sinchroninės analizės metodus, nustatomi grybų pavadinimams būdingi motyvacijos modeliai bei jų tipai. Išvadose, be kitų apibendrinamųjų įžvalgų, pateikiamas iš kompleksinių tyrimų išryškėjęs etnolingvistinis grybijos pasaulėvaizdis. Knygos pabaigoje įdėta mikonimų abėcėlinė rodyklė leidžia įsitikinti pavadinimų gausa ir įvairove. Monografija skiriama leksikologams - onomasiologams ir semasiologams; rašyta tikintis, kad ją skaitys jauni mokslininkai, visų trijų studijų pakopų studentai. Knyga turėtų būti naudinga ir dialektologijos, lingvistinės geografijos, leksikografijos, kalbos standartizacijos specialistams, taip pat folkloristams, etnologams, etnomikologams - visiems, kam įdomūs grybų pavadinimai, jų tyrimo lingvistinės ir etnolingvistinės galimybės.Reikšminiai žodžiai: Mikologijos terminija; Grybų pavadinimai; Etimologija; Names of mushrooms; Myconyms; Etimology.

ENThe monograph presents the first systematic and comprehensive study of the Lithuanian names of mushrooms in Lithuanian linguistics. The object of the study is a body of myconyms (c. 1,400 lexical units, including formal variations), collected from over 40 different printed and manuscript sources and the living language (under 600 informants). The study aims to establish the traits of the onomasiological system of myconyms and to highlight their role by recording, preserving, and conveying the conceptual view of the world of mushrooms by different means of the Lithuanian language. The aim presupposed several objectives: to identify the maximum corpus of the myconym semantic group members by means of the data of various written sources and the living language; to record the myconym distribution on the basis of the data accumulated from different sources; to accumulate the data of mycology and ethnomycology and to use them for the identification or specification of the onomasiological and semasiological myconym structure, for the perception of the extralinguistic context, and for the performance of the ethnolinguistic interpretation; to discuss the issues of the identification of a specific mushroom (or a group of mushrooms) and of the myconym definition; to identify the systemic relations between the members of the myconym semantic group that would contribute to the disclosure of the folk categorisation of mushrooms; to identify the types, ways, and the most representative instruments of mushroom naming; to establish the ratio of myconyms of native and foreign origin in the myconym semantic group; • to identify the cognitive principles and the diversity of the development of explicit myconym motivation models; • to present the interpretation of implicit motivation of myconyms through the highlighting of the traits of individual participants of mushroom gathering. [From the publication]