Gydytojas Mikalojus Kuprevičius lietuvių medicinos terminologijos baruose

LTStraipsnyje siekiama nušviesti žymaus lietuvių visuomenės veikėjo gydytojo Mikalojaus Kuprevičiaus (1864-1932) vaidmenį lietuviškos medicinos terminologijos istorijoje. Nuodugniai aptariamas straipsnis „Lietuviški ligų vardai“, jo struktūra ir terminai (liaudiniai ligų vardai), jų reikšmės, raiška ir ryšys su dabartinės medicinos moksline terminija. Rašydamas straipsnius sveikatos ir gydymo klausimais, gydytojas rūpinosi žmonių medicininiu prusinimu. 1897 m. „Varpo“ laikraštyje paskelbtas M. Kuprevičiaus straipsnis yra reikšmingas lietuvių medicinos istorijai ir terminologijai kaip šviečiamasis medicinos mokslo populiarinimo tekstas ir medicinos sąvokas įvardijančių gyvosios kalbos žodžių šaltinis. Šiame straipsnyje M. Kuprevičius pirmą kartą kėlė ir šiandien aktualius teorinius medicinos terminologijos klausimus. Jis skatino gydytojus vartoti ne skolintus, o lietuviškus žodžius, daugiau dėmesio skirti liaudies medicinos terminams, kuriant lietuvišką medicinos terminologiją. Straipsnyje pateikiami Kauno paviete M. Kuprevičiaus surinkti 69 ligų vardai ir jų ekvivalentai lotynų ar graikų kalbomis. Be to, prie jų duodamas trumpas paaiškinimas, nurodoma ligos atsiradimo priežastis arba kitokio pobūdžio pastabos, taip pat rašoma, kuo ir kaip gydytis. M. Kuprevičiaus straipsnio ligų vardai sudaro 17 reikšminių grupių (infekcinių, odos, chirurginių ir traumatologinių, virškinimo organų, nervų, ausų, nosies ir gerklės, kvėpavimo organų, vaikų, akių, moterų arba ginekologinių, psichikos, lytinių, širdies ir kraujagyslių, kraujo gamybos organų, raumenų, onkologinių, medžiagų apykaitos ir endokrininių liaukų ligų vardai). Pažymėtina, kad dauguma ligų vardų įtraukti į „Lietuvių kalbos žodyną“ (LKŽ). Tačiau ne visi M. Kuprevičiaus pateikti terminai ar jų reikšmės pateko į LKŽ.Sandaros atžvilgiu vyrauja vienažodžiai ligų vardai – dariniai (priesagų, galūnių vediniai ir dūriniai). Sudėtinių ligų pavadinimų mažuma. Derinamojo ir nederinamojo pažyminio junginiai pasiskirstę vienodai. Derinamasis pažyminys dažniausiai reiškiamas įvardžiuotiniais būdvardžiais, nederinamasis – vienaskaitos kilmininku. Pastariesiems junginiams būdinga atvirkštinė dėmenų tvarka. Dauguma ligų vardų yra savakilmiai, bet yra ir skolinių, daugiausia iš slavų kalbų, tačiau šie žodžiai buvo žinomi ir vartojami gyvojoje kalboje. Didžioji liaudinių ligų vardų dalis dabartinėje mokslinėje medicinos terminijoje neišliko. Kai kurie išlikę terminai ilgainiui patyrė raiškos ar reikšmės pokyčių. Gydytojas M. Kuprevičius savo populiarinamaisiais straipsniais iš medicinos mokslo srities bei tvirta nuostata kreipti terminiją lietuviškumo linkme neabejotinai prisidėjo prie lietuviškos medicinos terminijos kūrimo. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Medicina; Terminologija; Lietuviškas terminas; Ligos vardas; Medicine; Terminology; Lithuanian term; Name of the disease.

ENThe article describes the role of the famous Lithuanian public figure doctor Mikalojus Kuprevičius (1864–1932) in the development of the Lithuanian medical terminology history. The article "Lietuviški ligų vardai" ("The Lithuanian Names of the Diseases"), its structure and terms (folk names of the diseases), as well as their meanings, expression and relation to the current scientific medical terminology are analysed in detail. The doctor took care of people’s medical education by writing articles on health and treatment issues. In 1897, the newspaper Varpas published his article which was significant for the Lithuanian medical history and terminology as the educational text aimed to popularize medical science and as a source of living words to name medical concepts. In this article, Kuprevičius was the first to raise the theoretical issues on terminology that are still relevant nowadays. He encouraged doctors to use not loanwords but Lithuanian words and pay more attention to folk medical terms when developing the Lithuanian medical terminology. This paper presents a list of 69 names of the diseases collected by Kuprevičius in Kaunas County and their Greek or Latin equivalents. In addition, names are followed by brief explanations, causes of the diseases or other kinds of comments as well as ways and means of their treatment are provided. Kuprevičius divided the names of the diseases into 17 groups according to their meaning (infectious, skin, surgical and traumatological, digestive system, nervous system, ear, nose and throat, respiratory system, children, eye, female or gynaecological, mental, sexual, heart and blood vessels, blood-forming organs, muscle, oncological, metabolic and endocrine diseases). It has been determined that the vast majority of the names of the diseases were included into the Dictionary of the Lithuanian Language, although there are terms or meanings not included into the dictionary.Concerning the structure, one-word names of diseases – derivatives (suffixal, inflectional derivatives and compounds) predominate. The number of complex names of the diseases is smaller. The number of word combinations with attribute in concord and attribute not in concord is distributed equally. The attribute in concord is usually expressed using pronominal adjectives, and attribute not in concord is expressed using genitive singular. The latter combinations are characterized by the inverse order of the components. Regarding the origin, most of the names of the diseases are self-originated but there are also loanwords, mainly from the Slavic languages. However, most of these words have been known and used in the living speech. Having compared the folk names of the diseases in the Kuprevičius’ article with the names of the diseases used in the current scientific medical terminology, it has been found that the vast majority of the folk names of the diseases have disappeared. Eventually, some of the terms remained and have undergone changes in their expression or meaning. Kuprevičius realised the significance of the mother tongue in the development of the Lithuanian medical terminology. His love and devotion to the living word undoubtedly contributed to the development of this terminology. [From the publication]

• "Atvažiuoja vidurnaktį karieta, ketvertu juodų arklių pakinkyta": keliaujančios epideminės ligos lietuvių tautosakoje / Asta Skujytė-Razmienė. Būdas. 2020, Nr. 2 (191), p. 5-15.
• Dabartinė lietuvių terminologija / Stasys Keinys. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 497 p.
• Daiktavardžių darybos raida / Saulius Ambrazas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993-2000. 2 t.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849-1921 metais / Dovilė Bugienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2021, Nr. 1 (48), p. 71-96.
• Žodžių darybos teorija / Vincas Urbutis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 391 p.