Motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenėje

LTKas lemia asmens nusiteikimą ginti Tėvynę, kokie yra tarnybos kariuomenėje pasirinkimo motyvai, kaip paaiškinti kario profesijos pasirinkimą – šie ir kiti klausimai Rusijos–Ukrainos karinio konflikto akivaizdoje bei Lietvoje grąžinus privalomąją pradinę karo tarnybą yra aktualūs mokslininkams ir praktikams. Ši Lietuvos karo akademijos (LKA) Strateginių tyrimo centro parengta mokslo studija yra nuoseklus žingsnis plėtojant kariuomenės studijų tematiką Lietuvoje. Taip pat tai pirmas bandymas nagrinėti kariuomenės problematiką per žinojimo sociologiją. Remiantis austrų fenomenologo A. Schutzo socialinės episteminės stratifikacijos schema, studijoje analizuojamas trijų grupių požiūris į Lietuvos kariuomenę ir jų motyvacija tarnauti. Teorinį karių motyvacijos analizės pagrindą sudaro F. Battistelli’o ir A. H. Maslow darbai. Mokslo studijos tikslas – ištirti motyvacijos tarnauti Lietuvos kariuomenėje veiksnius analizuojant, kaip trys episteminės grupės – gyventojai, profesinės karo tarnybos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai – suvokia ir vertina Lietuvos kariuomenę bei krašto gynybą. Mokslo studijoje nagrinėjami ir pateikiami 2014 m. LKA Strateginių tyrimų centro mokslininkų atlikto kompleksinio sociologinio tyrimo „Motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose“ duomenys. Studijoje taip pat naudojami 2007–2014 m. LKA Strateginių tyrimo centro mokslininkų atlikti kokybinių ir kiekybinių sociologinių tyrimų duomenys, atliekama kitų tarptautinių ir nacionalinių tyrimų duomenų analizė ir interpretacija.Reikšminiai žodžiai: Motyvacija, tarnyba kariuomenėje; Gyventojų požiūris; Pasitenkinimas; Karjera; Grėsmių suvokimas; Asmeniniai tikslai; Interesai; Poreikiai; Karių savanorių motyvacija; Tarnybos vertinimas; Motyvai likti tarnyboje; Motivation, military service; The attitude of the population; Satisfaction; Career; Threat perception; Personal goals; Interests; Needs; Motivation of soldier volunteers; Service evaluation; Motives to stay in office; Motyvacija, tarnyba kariuomenėje; Gyventojų požiūris; Pasitenkinimas; Karjera; Grėsmių suvokimas; Asmeniniai tikslai; Interesai; Poreikiai; Karių savanorių motyvacija; Tarnybos vertinimas; Motyvai likti tarnyboje; Motivation, military service; The attitude of the population; Satisfaction; Career; Threat perception; Personal goals; Interests; Needs; Motivation of soldier volunteers; Service evaluation; Motives to stay in office.

ENWhat influences the decision to defend the homeland? What are the motives for choosing to perform military service? How to explain the choice to become a soldier? These and other questions are relevant to scientists and practitioners in the face of the armed conflict between Russia and Ukraine, and because of the reinstate of the mandatory military service in Lithuania. This scientific study, prepared by the Strategy Research Centre of the Military Academy of Lithuania, is a consistent step forward towards further development of the topic of military studies in Lithuania. It is also the first attempt to analyse the military through cognitive sociology. The study analyses the approach that three separate groups have to the military of Lithuania, and their motivations to enlist based on the social epistemic stratification scheme by Austrian phenomenologist A. Schutz. The theoretical basis of the analysis of soldier motivations are the works by F. Battistelli and A. H. Maslow. The purpose of this scientific study is to define the factors influencing the motivation to enlist through the analysis of how the three epistemic groups – citizens, professional military service soldiers, and the members of the National Defence Volunteer Forces – understand and view the military of Lithuania and national defence. The scientific study analyses and provides the data of the complex sociological research project "Motyvacija tarnauti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose" ("Motivation to enlist in the National Defence Volunteer Forces of the Military of Lithuania"), conducted in 2014 by the Strategy Research Centre of the Military Academy of Lithuania. Other data used for the research is from the qualitative and quantitative analyses of 2007–2014 by the Strategy Research Centre of MAL, also the analysed and interpreted data from other international and national research projects.