Šventė Vilniuje : Naujieji metai lietuvių, lenkų ir rusų šeimose

LTStraipsnio tikslas – atskleisti vilniečių Naujųjų metų šventės etninius ir kultūrinius savitumus. Šiam tikslui lyginama lietuvių, lenkų ir rusų švenčiamos šventės dalyvių sudėtį, šventimo vietą, šventines vaišes, šeimoje palaikomas naujametines tradicijas, ateities spėjimus ir šventės vietą ritualinių metų struktūroje. Naujųjų metų chronologinis artumas Kalėdoms apeiginių metų struktūroje ir išskirtinis šiai šventei teikiamas dėmesys istorijos perspektyvoje suformavo šios šventės tradicijas šeimoje. Sovietmečiu suformuoti Naujųjų metų kaip išskirtinės, ribinę, perėjimo apeigų simboliką įkūnijusios šventės stereotipai gyvi ir šiandien. Tyrimas atskleidė, kad net ir pasaulietinei šventei tam tikrą (nors ir netiesioginį) poveikį turi religija. Lyginant lietuvių, lenkų ir rusų papročius, matoma rusų tautybės žmonių Naujiesiems metams teikiama didesnė svarba. Nepaisant rusų švenčiamų Senųjų Naujųjų metų ar Naujųjų metų sutikimo Maskvos laiku, šios šventės etninė specifika pačių žmonių nėra aiškiai išreikšta ir sureikšminama. Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje funkcionuojanti krikščioniška kultūra ir panaši ritualinių metų struktūra neleidžia pasireikšti ryškiems skirtumams. Pagal situaciją daugiakonfesinėje aplinkoje šventė gali burti vienai etninei grupei priklausančius žmones ir formuoti etninio tapatumo jausmus.Tačiau daliai bendrijos narių sukūrus etniškai mišrias šeimas ir švenčiant kartu su kitų tautybių draugais, kaimynais ar bendradarbiais – tokios galimybės nelieka. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Naujieji metai; Šventė; Lietuviai; Lenkai; Rusai; Vilnius; New Year; Festival; Lithuanians; Polish; Russians.

ENThe aim of the article is to reveal the ethnic and cultural peculiarities of Vilnius citizens via the analysis of the New Year’s festival celebrated in the latest years. In order to execute this purpose the composition of the members of the New Year’s festival, the place of the festival, the meals, New Year’s Day traditions in a family, fortune-telling and the significance of the festival in the structure of a ritual year of Vilnius citizens are compared. The research has made it evident that a chronological closeness of the festival to Christmas in the structure of a ritual year as well as an exceptional attention to this celebration in the perspective of history enabled the formation of New Year’s festival traditions in a family. The stereotypes of the New Year’s festival formed in the Soviet period of time as of an exceptional celebration, which embodies the symbolism of a liminal passage rite, are still alive. The research has proved that it is religion which makes a peculiar (though even a non-direct one) influence on a secular festival. The comparison of the traditions of Lithuanians, Polish and Russians shows that the New Year’s festival is far more important to the people of the Russian nationality. However, despite the festival of Old New Year celebrated by the Russians or seeing the New Year in on the Moscow time, the ethnic peculiarity of this festival is not given prominence by the people themselves. The Christian culture functioning in Lithuania, Poland and Russia and a similar structure of a ritual year prevent from essential differences to be revealed. According to the situation in poli-confessional surroundings a festival may unite people belonging to the same ethnic group and form the feelings of ethnic identity.Nevertheless, due to ethnically mixed families among the members of the community or when celebrating the festival together with friends of other nationalities, neighbours or colleagues, such a possibility ceases its existence. [From the publication]

• Bendradarbių laisvalaikis. Miestiečių bendrijų formavimasis ir kultūrinė raiška / Irma Šidiškienė. Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška : laisvalaikis, šventės ir ritualai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 112-194, 289-296.
• Ethnic and confessional aspects of a holiday in the city of Vilnius / Žilvytis Šaknys. Tradition and transformation / editors: Guzel Stolyarova, Irina Sedakova, Nina Vlaskina. Kazan ; Moscow : T8, 2016. P. 258-70.
• Feast of the assumption of the Virgin Mary (Žolinė) in the ethnoconfessionally mixed environment of modern Vilnius / Jonas Mardosa. Tradition and transformation / editors: Guzel Stolyarova, Irina Sedakova, Nina Vlaskina. Kazan ; Moscow : T8, 2016. P. 53-66.
• Friendship and spending time with friends in the city in Lithuania and Bulgaria / Žilvytis Šaknys. Yearbook of Balkan and Baltic studies. 2018, 1, p. 119-130.
• Jaunimo kalendoriniai papročiai tūkstantmečių sandūroje : tradicijos ir naujovės / Žilvytis Šaknys. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2003, t. 18, kn. 1, p. 165-176.
• Jaunimo požiūriai į savo pačių, tėvų ir senelių šventes : mėgstamiausia jaunimo šventė / Asta Venskienė. Lituanistica. 2016, Nr. 1, p. 45-60.
• Kaimynystė ir kaimyninis bendravimas / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 110-156, 309-313.
• Kaimynystės ryšiai šių dienų kultūroje: atvejis iš Vilniaus apylinkių / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvos etnologija. 2018, 18 (27), p. 35-61.
• Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje : jaunimo vakarėliai / Žilvytis Bernardas Šaknys. Vilnius : Diemedis, 2001. 154 p.
• Kalendorinių švenčių diskursas sovietinėje Lietuvos periodikoje. I dalis: 1945-1964 metai / Dalia Senvaitytė. Lituanistica. 2013, Nr. 2, p. 101-121.
• Lietuvių žiemos šventės : bendruomenės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr. / Arūnas Vaicekauskas. Kaunas : VDU leidykla, 2005. 192 p.
• Miestiečių šeimos laisvalaikis, šventės ir ritualai / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška : laisvalaikis, šventės ir ritualai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 21-111, 283-289.
• Miesto samprata Lietuvos etnologų ir antropologų dabuose / Aušra Teleišė. Res humanitariae. 2018, t. 24, p. 270-288.
• National and confessional features of festivals and holidays: structure of the ritual year in modern Lithuania and Bulgaria / Žilvytis Šaknys. Yearbook of Balkan and Baltic studies. 2021, 4, p. 199-222.
• Ritualiniai metai šiuolaikinėje Lietuvoje: miesto ir kaimo perspektyvos / Žilvytis Šaknys. Šventės šiuolaikiniame mieste / sudarytojas Jonas Mardosa. Vilnius: Edukologija, 2013. P. 100-109.
• Tautos metai / Libertas Klimka. Vilnius : Etninės kultūros globos taryba, 2008. 375 p.
• The Family and the ritual year in the modern Lithuanian City / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Tradition and transformation / editors: Guzel Stolyarova, Irina Sedakova, Nina Vlaskina. Kazan ; Moscow : T8, 2016. P. 224-236.
• The Urban ritual year. Religion, ethnicity and ideology / Žilvytis Bernardas Šaknys. Balkan and Baltic states in united Europe. Histories, religions, and cultures. 2 / editors: Ekaterina Anastasova, Svetoslava Toncheva. Sofia: Paradigma Publishing House, 2018. P. 164-177.
• Tradicijos sampratos šiuolaikinėje Lietuvoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lituanistica. 2012, Nr. 2, p. 206-217.
• Ukmergės krašto kultūros darbuotojų veikla: susibūrimai ir šventės / Sigita Astikienė. Res humanitariae. 2020, t. 27, p. 240-257.
• Vilniaus šventės ir pramogos prieš Pirmąjį pasaulinį karą / Laima Laučkaitė. Naujasis Židinys - Aidai. 2008, Nr. 11-12, p. 468-475.
• Žiemos švenės ir pramogos Vilniuje XIX amžiuje / Liuda Matonienė. Būdas. 2020, Nr. 1 (190), p. 40-48.