Kilka uwag o życiu i twórczości Karoliny Proniewskiej

LTXIX a. viduryje buvo dažnai minima Karolina Praniauskaitė – pirmoji moteris – poetė, kuri įėjo į Lietuvos literatūros istoriją. Plačiajai skaitytojų auditorijai K. Praniauskaitė buvo pristatyta 1856 m. „Varšuvos laikraštyje“ („Gazeta Warszawska“) vilniečių korespondentų. Vilniuje 1856 metais buvo išspausdinta jos poema Žemaičių Didžiosios Kalvarijos atlaidai (Festyna Wielkiej Kalwarii na Żmudzi), o 1858 m. – eilėraščių rinkinys Dainelės (Piosneczki Karoliny Proniewskiej Bogu na chwałę, na pamiątkę przyjaciołom), į kurį įtraukta bemaž visa 1848-1849 ir 1855-1858 m. jos kūryba. Lietuviškai poetė rašė nedaug, eilėraščių nespausdino. Daugumai XIX a. lietuvių rašytojų poetine mokykla buvo lenkų romantinė literatūra. Gyvendama gana toli nuo to meto literatūrinio gyvenimo centrų, poetė savarankiškai pasiekė literatūrinės kultūros aukštumas. Neabejotino talento žemaičių poetės, kuriai tragiškas likimas neleido išsiskleisti, skirtingo meninio lygmens kūryboje pastebimos moralinės ir laiko patikrintos universaliosios vertybės – tikėjimas, viltis, meilė, gėris ir užuojauta artimui. Dainelių rinkinio religinį ciklą sudaro dainos, himnai ir maldos, skirtos šventiesiems; kiekviena dainelė (poetės pamėgtas lyrikos žanras) yra kartu ir malda, kartais padėka arba prašymas. Dažnai naudojamasi ir bibliniais simboliais, metaforomis. Proginių eilėraščių cikle yra kūrinių, skirtų A. Mickevičiui, taip pat poetinių dialogų su to meto poetais: Deotyma (J. Łuszczewska), V. Syrokomle, A. E. Odynecu, taip pat su pradedančiuoju poetu A. Baranausku, kuriam K. Praniauskaitės kūryba padarė nemažą įtaką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Romantinė poezija.

ENThe name of Karolina Praniauskaitė, the first female poet to enter Lithuanian literary history, was often mentioned in the 19th century. She was made known to the public in Lithuania in 1856 by Vilnius correspondents of the Warsaw newspaper Gazeta Warszawska [‘Warsaw Gazette’]. In that year (1856) her poem Žemaičių Didžiosios Kalvarijos atlaidai (Polish: Festyna Wielkiej Kalwarii na Żmudzi, English: The great Žemaitian religious festival at Kalvarija) was published in Vilnius; and in 1858 her selection of poetry Dainelės [‘Songs’], which included most of her creative output from 1848–1849 and 1855–1858 was published . This Lithuanian poet wrote very little in Lithuanian and did not publish any poems in our language. As with most Lithuanian writers of the 19th century, the poetic school of the time was Polish romantic literature. Although she lived far from the centres of literary life of that era, this poet nevertheless managed to reach the pinnacle of literary culture. In the literary output of an outstandingly high cultural level of this Žemaitian poet of undoubted talent, whose tragic fate did not allow her to develop her full potential, we observe the time-tested universal moral values of faith, hope, charity, goodness and compassion. This author’s religious cycle Dainelės [‘Songs’] consists of songs, hymns and prayers dedicated to the saints. Each song (the poet’s best-loved lyrical genre) is also a prayer, sometimes of thanks and sometimes of supplication. Biblical symbols and metaphors are often used. In the cycle of occasional poetry (poetry for special occasions) there are pieces dedicated to Adomas Mickevičius, also poetical dialogues with other poets of the era: Deotyma (J. Łuszczewska), V. Syrokomle, A. E. Odynec, and the young poet Lithuanian Antanas Baranauskas, on whom the work of K. Praniauskaitė made a significant impact.