Vilniaus lietuvių studentų kultūrinė veikla visuomenėje 1928−1940 m.

LTRemiantis rankraštinių ir skelbtų šaltinių analize straipsnyje nagrinėjama tarpukario metais Vilniaus universitete studijavusių lietuvių studentų bendruomenės formavimosi prielaidos ir sąlygos, kultūrinės raiškos visuomenėje kryptys bei formos, bandoma nustatyti studentų nuostatas bei jų svarbą Vilniaus krašto lietuvių kultūriniam tapatumui ugdyti. Lietuvių studentų kultūrinio konsolidavimo pradžia siejama su visuomeninės organizacijos – Vilniaus lietuvių studentų sąjungos – steigimu, kurį pradėjo universiteto studentai lietuviai 1925 metais. Steigiamos studentų organizacijos lyderiai siekė ne tik telkti visus Vilniaus krašto lietuvius studentus, ugdyti tautinę sąmonę, bet ir skleisti lietuvybę visuomenėje. XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje pradėta nuosekliai plėtoti kultūrinę ir šviečiamąją veiklą Vilniaus krašto lietuvių visuomenėje, o svarbiausia organizacine priemone tapo XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje steigiamos Vilniaus lietuvių studentų sąjungos sekcijos, kurios padėjo įgyvendinti studentų kūrybines idėjas ir geriau suvokti inteligentijos paskirtį visuomenėje. Kultūrinės raiškos plėtojimui provincijoje buvo itin reikšminga studentų teatrinė veikla, kurią organizavo ir koordinavo 1931 m. įsteigta Vilniaus studentų sąjungos Dramos sekcija. Šaltiniai liudija, kad studentų bendruomenė gerai suvokė teatro galimybes ir perspektyvas ne tik kūrybos, bet ir tautos kultūros, idėjų sklaidai, taip pat dorinio, estetinio ugdymo plėtrai.Reikšminga studentų telkimo ir kultūrinės raiškos visuomenėje dalis buvo kultūros žurnalo „Lietuviškas baras“ leidyba 1933-1939 metais. Leidinio publikacijos viešino jaunosios lietuvių inteligentijos siekius, idėjas, skatino kritiką ir intelektualias diskusijas visuomenės kultūrinės savimonės klausimais. Daugelis autorių pabrėžė lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, kultūrinio paveldo svarbą kultūriniam tapatumui ugdyti. Lietuvių studentai artimai bendradarbiavo su Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugija, kurioje dalyvavo visi žymiausi Vilnijos menininkai ir literatai. Dalis studentų ir absolventų tiesiogiai įsitraukė į šią organizaciją, kurios viešuose renginiuose buvo aptariami svarbūs meno ir doros sąveikos, kūrybiškumo skatinimo ir kt. inteligentijai aktualūs klausimai. Studentija svarstė lietuvių švietimo problemas, įsitraukė į organizacijas, kurios tiesiogiai dalyvavo švietimo procese, skaitė paskaitas lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojams organizuojamuose kursuose, dalyvavo Šv. Kazimiero draugijos šviečiamuosiuose renginiuose, bendradarbiavo su Lietuvių mokslo draugija. Antrajam pasauliniam karui prasidėjus ir 1939 m. spalio 10 d. Lietuvai atgavus Vilnių, lietuvių studentija buvo aktyvi akademinės ir kultūrinės integracijos dalyvė, siekė, kad jų universitetas būtų reorganizuotas ir pritaikytas Lietuvos visuomenės poreikiams tenkinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus lietuviai; Švietimas; Kultūrinis tapatumas; Lithuanians of Vilnius; Education; Academic community; Cultural identity.

ENBased on the analysis of manuscripts and published sources, the article analyses the assumptions and conditions of this community of Vilnius Lithuanian students who studied at the University in interwar years, areas and the trends of cultural expression in the society, attempting to determine student attitudes in developing the cultural identity of Lithuanians of the Vilnius region. The beginning of cultural consolidation of Lithuanian students is associated with the establishment of a community-based organization – Vilnius Lithuanian Student Union, initiated by the university students in Lithuania in 1925. Leaders of the established student organization raised targets not only to mobilise all Lithuanian students in the Vilnius region and to develop their national consciousness, but also to spread their Lithuanian identity in the society. They started to coherently develop cultural and educational activities in the Lithuanian society of the Vilnius region, but the most important organisational tool was the establishment of the sections of the Vilnius Lithuanian Student Union in the beginning of the fourth decade of the twentieth century, which allowed to implement creative student ideas and better understand the function of intellectuals in the society. Student theatre activities organised and coordinated by the Drama Section of the Student Union in Vilnius in 1931 were very important from the viewpoint of development of cultural expression in the province. Sources demonstrate that the student community had a good understanding of theatre opportunities and prospects not only for the development of creativity, but also the national culture, dissemination of ideas, and moral, aesthetic education.A significant part of bringing together students and cultural expression was publication of the cultural magazine Lietuviškas Baras in 1933–1939. Publications promoted young Lithuanian intellectuals and their aspirations, ideas, encouraged criticism and intellectual debates on the issues of cultural identity of the public. Many authors emphasized the importance of the Lithuanian language, history and cultural heritage in the development of cultural identity. Lithuanian students cooperated closely with the Art and Literature Society of Vilnius Lithuanians, attended by all most famous artists and writers of the Vilnius area. Some students and graduates directly integrated into the organization, the public events of which discussed the issues of interaction between art and morals, promotion of creativity and other topics important for intellectuals. The student society participated in the discussion of Lithuanian education problems, joined the organizations that were directly involved in the educational process, lectured in the courses for teachers organised by the Lithuanian Education Society Rytas, took part in the educational events of St. Casimir’s Society and cooperated with the Lithuanian Scientific Society Library. After the beginning of the Second World War, when Lithuania regained Vilnius on 10 October 1939, Lithuanian students have been active in academic and cultural integration, aiming for their University being reorganised and adapted to meet the needs of the Lithuanian society. [From the publication]

• Lietuvių studentų korporacijos tarpukariu / parengė Laura Noreikaitė ir Žilvinas Švedkauskas. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2013. 167 p.
• Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918-1940) / Romas Juzefovičius ; Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007. 270 p.
• Mykolas Biržiška : patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais / Vygintas Bronius Pšibilskis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 522 p.
• Vilniaus lietuvių literatūra, 1920-1940 / Alma Lapinskienė ; Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 243 p., [10] iliustr. lap.