Kunigaikščio Jonušo Boleslovaičio Svirskio (mirė 1597 m.) karjera : nuo vietinių pareigybių iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatinės tarnybos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kunigaikščio Jonušo Boleslovaičio Svirskio (mirė 1597 m.) karjera : nuo vietinių pareigybių iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatinės tarnybos
Alternative Title:
Career of Duke Janusz Bolesławowicz Świrski (died 1597) : from local posts to the diplomatic service of the Grand Duchy of Lithuania
In the Journal:
Lituanistica. 2014, Nr. 1, p. 1-13
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomenės raida XVI a. antroje pusėje. Remiantis atvejo studija, bandoma apžvelgti senosios aristokratijos palikuonių galimybes kilti karjeros laiptais. Siekiant apibendrinti kunigaikščio Jonušo Boleslovaičio Svirskio karjerą ir jos modelį, reikia pabrėžti, jog pirmi jo žingsniai LDK visuomenėje buvo paremti tradiciniais santykiais pavieto viduje. Nors tai nebuvo tradicinė erdvė, tačiau karjeros pradžioje jo raiška Polocke buvo ne mažiau susieta su pačia tradicija – pareigybių buvo siekiama ten, kur turėta žemėvalda. Šalia buvo stengiamasi užsitikrinti pajamas iš dvarų, todėl greta vietinių ar centrinių pareigybių jis buvo įvardijamas kaip Aukštadvario, Bistryčios ir Maišiagalos laikytojas. Netekus Polocko nuo 1563 m. Polocko tiltininko pareigybės tapo garbės pareigybėmis, todėl reikėjo ieškoti naujų būdų, kaip toliau įtvirtinti savo padėtį visuomenėje. Jau 1564 m. kunigaikštis Jonušas Boleslovaitis Svirskis aptinkamas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo aplinkoje, o šiam mirus, jis pradeda tarnauti jo pusbroliui – LDK didžiajam etmonui Mikalojui Radvilai Rudajam. Užsimezgę ryšiai padėjo tolesnei karjerai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės struktūrose: vykstant administracinei reformai, jis tapo valdovo maršalu. Dar glaudesni santykiai užsimezgė pakeitus konfesiją. Mirus Mikalojui Radvilai Rudajam, kunigaikštis Jonušas Boleslovaitis Svirskis toliau palaikė ryšius su jo sūnumi Kristupu Radvila.Ištikimybė patronui ir ryšiai su jo įpėdiniu leido dar kartą pakilti pareigose – XVI a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo Vilniaus vietininku. Ryšiai su Radvilomis ir valdovo maršalo pareigybė padėjo įsilieti į LDK politinį gyvenimą. Kaip valdovo dvaro pareigūnas jis vykdydavo įvairias užduotis, susijusias su valstybės vidaus gyvenimu. Taip kunigaikštis Jonušas Boleslovaitis Svirskis pateko į LDK diplomatinę tarnybą. Nors apie šį jo veiklos barą nėra daug žinių, tai taip pat laikytina savotišku rodikliu. Jis dalyvavo santykiuose su Lenkija (Liublino unijos sudarymo metu), Turkija, Maskvos valstybe, taip pat buvo siunčiamas pas atplaukusį į Torūnę Švedijos karalaitį Zigmantą Vazą su Lietuvos ponų reikalavimus perteikiančiu laišku. Visgi intensyviausiai jis veikė santykių su Maskva bare, tačiau ir čia vykdė tik pagalbines funkcijas – lydėdavo maskvėnų pasiuntinius Vilniuje ar sutikdavo juos prie LDK sienos. Iki galo nėra aišku, kaip reikėtų vertinti tokią veiklą. Galima tik konstatuoti, jog kunigaikštis Jonušas Boleslovaitis Svirskis neišnaudojo diplomatinės tarnybos teikiamų galimybių tolesniam ir spartesniam jo karjeros kilimui. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Vietinės pareigybės; LDK diplomatinė tarnyba; Valdovo maršalas; Klientūra; LDK elitas; Kunigaikščiai Svirskiai; Local posts; Diplomatic service of the Grand Duchy of Lithuania; Marshal of the Crown; Envoys; Tribal aristocracy; Duke Świrski.

ENThe article is dedicated to the analysis of the development of society in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the second half of the 16th century. Based on the case study, it attempts to look at the opportunities for the former tribal aristocracy to rise in the society. To describe the career of Duke Janusz Bolesławowicz Świrski and its model, it should be highlighted that his first steps in the society of the GDL were based on traditional relations evolving inside the district. Though it was not a traditional space but the expression of his activities in Polotsk in the early days of his career was linked to the tradition itself to no lesser degree – posts were pursued in the places where land ownership was held. In parallel, it was sought to ensure income from estates; therefore, in addition to local or central offices, he was designated the keeper of Aukštadvaris, Bistryčia and Maišiagala. After the capture of Polotsk, from 1563, the posts of toll-bridge keeper of Polotsk became the posts of honour; therefore, new ways had to be sought how to continue the consolidation of one’s position in society. Duke Janusz Bolesławowicz Świrski can be traced in the milieu of Voivode of Vilnius Mikołaj Krzysztof Radziwiłł, nicknamed The Black, as early as 1564. After the death of the latter, he was admitted to the service of his cousin, Great Lithuanian Hetman Mikołaj Radziwiłł, nicknamed The Red. The relations established contributed to his further career in the structures of the Grand Duchy of Lithuania: in the midst of the administrative reform, he became the Marshal of the Crown. Even closer relations were established after the change of confession. Following the death of Mikołaj Radziwiłł, nicknamed The Red, Duke Janusz Bolesławowicz Świrski further maintained relations with his son Krzysztof Radziwiłł.Allegiance to his patron and relations with his successor once again created an opportunity for him to climb the career ladder – in the late 1580s he was appointed the Governor of Vilnius. The relations with the Radziwiłł family and the posts of the Marshal of the Crown gave him a chance to become a part of the political life of the GDL. Being an office-bearer in the ruler’s manor, he used to fulfil various tasks in relation to the country’s domestic life. In this way, Duke Janusz Bolesławowicz Świrski made his way to the diplomatic service of the GDL. Though not much is known about this activity sphere, it is also considered a certain indicator. He played a role in the relations with Poland (at the time of conclusion of the Union of Lublin), Turkey, the state of Moscow; he was also delegated to meet Sigismund Vasa, Prince of Sweden, in Toruń with a letter containing the requests of Lithuanian nobles. Nevertheless, his activities were most intensive in the affairs with Moscow. Still, it may be concluded that he only performed auxiliary functions by escorting the envoys from Moscow in Vilnius or meeting them near the border of the GDL. It is not yet fully clear how such activities should be evaluated. It may only be concluded that Duke Janusz Bolesławowicz Świrski did not fully exploit the possibilities provided by the diplomatic service because it could open a way to the further and more rapid rise of his career. [From the publication]

DOI:
10.6001/lituanistica.v60i1.2876
ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54764
Updated:
2020-10-14 14:11:04
Metrics:
Views: 96    Downloads: 10
Export: