Socialinės organizacijos raida Dubingių mikroregione I a. – XVI a. viduryje: teorinis modelis

LTStraipsnyje pateikiami socialinės organizacijos tyrimo rezultatai. Remiantis I. Prigogine’o sistemų teorija ir socialinio kapitalo teorijomis, pagrindžiamas bendrasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės socialinės organizacijos proceso teorinis modelis ir konkretaus Dubingių mikroregiono bendruomenės socialinės raidos modelis nuo vietinės geležies rūdos gavybos pradžios (senasis geležies amžius) iki Valakų reformos XVI a. viduryje. Remiantis požiūriu, kad populiacijos dydis yra vienas svarbiausių socialinės sistemos parametrų, straipsnyje modeliuojamo visuomenės raidos proceso atskaitos tašku pasirinktas gyventojų skaičius (populiacijos dydis), o socialinės organizacijos raidos stimuliuojančia jėga pripažįstamas gyventojų skaičiaus augimas. Tolygios evoliucijos laikotarpiais gyventojų skaičiaus augimas skatino ūkininkavimo pokyčius ir inovacijų diegimą, Lietuvos atveju tai didino žemdirbystės reikšmę bendroje ūkininkavimo struktūroje, lėtino žemės nualinimo procesus ir mažino bendruomenių mobilumą. Tokie ekonominiai pokyčiai lėmė socialines permainas ir galiausiai turėjo paskatinti „demografinį šuolį“, kuris stimuliavo modeliuojamo ciklo pasikartojimą kokybiškai aukštesniu lygiu (spirale) iš naujo tolygiai didėjant gyventojų skaičiui. Dubingių mikroregiono socialinės organizacijos raida modeliuojama remiantis ekonomine raida ir išskiriant mažiausiai tris I–XVI a. chronologinius laikotarpius: pirmasis – lydiminės žemdirbystės, antrasis – ariamosios, dirvoninės ir dvilauke sėjomaina pagrįstos žemdirbystės ir trečiasis – ariamosios, trilauke sėjomaina pagrįstos žemdirbystės.Pirmuoju laikotarpiu (I-II, IV a.) Dubingių mikroregione vyravusi ūkinės veiklos struktūra skatino visus bendruomenės narius veikti kartu, bendruomenės buvo nedidelės, pakankamai mobilios ir išsibarsčiusios dideliuose plotuose, skirtingų bendruomenės narių (grupių) socialinė diferenciacija nebuvusi ryški, o paskiro individo ar nedidelės šeimos išgyvenimo galimybės atskirai nuo bendruomenės buvo menkos. Dėl bendros veiklos ir santykinai nedidelio bendruomenės narių skaičiaus (apie 20-30 asmenų) asmeniniai ryšiai bendruomenės viduje buvo labai stiprūs, o dėl didelių atstumų tarp bendruomenių šie ryšiai už bendruomenės ribų – decentralizuoti ir silpni. Dėl neryškios socialinės diferenciacijos asmeniniai ryšiai buvo vien horizontalūs (nehierarchiniai). Bendruomenės viduje vykusios socialinės interakcijos taip pat buvo horizontalios. Jos turėjo būti stipriausios asmeniniu lygmeniu, nes mažoji šeima (kaip asmenų grupė) dar nebuvo tapusi įtakingu socialiniu vienetu. Socialinės interakcijos tarp skirtingų bendruomenių taip pat turėjo būti horizontalios. Jos buvo silpnos, ritualinio (bendros šventės, vedybų ryšiai ar pan.) ar ekonominio (resursų mainai) pobūdžio. Socialinės interakcijos su geografiškai nutolusiomis bendruomenėmis (kitų kultūrų žmonėmis) buvo atsitiktinės. Remiantis nusistovėjusiais teoriniais modeliais, šis laikotarpis gali būti įvardytas kaip „segmentuotos visuomenės“ laikotarpis. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dubingių mikroregionas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Socialinė organizacija; Socialinis kapitalas; Socialinės interakcijos; Visuomenės raida; Proceso modelis; Dubingiai microregion; Social organization; Social capital; Social interactions; Social development; Model of process.

ENThe article presents the results of social organization change. Based on I. Prigogine’s systems theory and theories of social capital, a general theoretical model of the social organization process in the society of the Grand Duchy of Lithuania and a model of social development in the community of a specific microregion of Dubingiai during the period from the beginning of local iron ore extraction (Early Iron Age) to the Wallach reform in the middle of the 16th century is substantiated. Based on the point of view that the population size is one of the most important social system parameters, the number of residents (population size) was chosen as the benchmark of the social development process modelled in the article, and the increase of population was acknowledged to be a stimulating force of the process of social organization development. During the periods of sustainable evolution, the increase of population induced the changes in farming and introduction of innovations what, in case of Lithuania, increased the significance of arable farming in the general structure of farming, slackened the processes of land degradation and reduced the mobility of communities. Such economic changes induced social changes what, as a final result, had to cause ‘demographic jump’, which stimulated the recurrence of the modelled cycle in a qualitatively higher level (spiral) as the population was evenly increasing again. The social organization development of the Dubingiai microregion is modelled on the grounds of economic development by singling out at least three chronological periods in the 1st-16th centuries: the first – slash-and-burn agriculture, the second – arable, fallow agricultures and agriculture based on two-field crop rotation, and the third – arable agriculture and agriculture based on three-field crop rotation.The structure of farming activity that prevailed in the Dubingiai microregion during the first period (1st-2nd/4th centuries) encouraged all the community members to act together, communities were small, quite mobile and scattered over expansive areas, social differentiation of different community members (group) was not strong, and the opportunities for survival of a single individual or small family separately from the community were poor. Due to common activities and a relatively small number of community members (around 20-30 persons), personal relationships inside the community had to be very strong, and due to long distances between the communities, personal relationships outside the communities had to be decentralized and weak. Due to poor social differentiation, personal relationships were all horizontal (not hierarchic). Social interactions inside the communities were horizontal too. They had to be the strongest in the personal level because the small family (as a group of persons) was not an influential social unit yet. Social interactions between different communities had also to be horizontal. They were weak, of ritual (common festivals, marital relationships, etc.) or economical (exchange of resources) nature. Social interactions with geographically remote communities (people from other cultures) were of accidental nature. Adhering to the settled theoretical models this period may be named as a period of “segmented society”. [...]. [From the publication]

• Aisčiai. T. 1, Kilmė / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Edukologija, 2012. 379 p.
• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Dubingių istorinė žemė - Rytų Lietuvos pilkapių kultūros ar lietuvių pilkapių teritorija? / Albinas Kuncevičius, Rimvydas Laužikas, Ramūnas Šmigelskas, Renaldas Augustinavičius. Lituanistica. 2012, Nr. 1, p. 12-35.
• Dubingių mikroregiono ekonominės raidos I amžiuje - XVI amžiaus viduryje specifika / Rimvydas Laužikas. Lietuvos istorijos studijos 2013, t. 32, p. 33-63.
• Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais / Povilas Lasinskas. Vilnius : Vaga, 2004. 325 p.
• Iš Radvilų giminės istorijos : Dubingių kunigaikštystė 1547-1808 m. / Deimantas Karvelis, Raimonda Ragauskienė ; Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 431 p., [8] iliustr. lap.
• Lietuvos istorija iki 1795 metų / Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Vilnius : Varnas, 2000. 381 p.
• Lietuvos istorija. T. 1, Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis / redaktorius Algirdas Girininkas. Vilnius : Vilniaus spauda, 2005. 357 p.
• Lietuvos istorija. T. 3, XIII a. - 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų / Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 615 p.
• Lietuvos istorija. T. 4, Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m. / Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Baltos lankos, 2009. 551 p.
• Mindaugo knyga : istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių / parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis redaktorius), Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 422 p., 4 iliustr. lap.
• Nuo amžių slenksčio : naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija / Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas. Darbai ir dienos. 2001, t. 28, p. 7-31.
• Rytų Lietuvos teritorinis modelis I-XV a / Albinas Kuncevičius, Rimantas Jankauskas, Rimvydas Laužikas, Renaldas Augustinavičius, Ramūnas Šmigelskas. Lietuvos archeologija. 2013, t. 39, p. 11-40.
• Santakos pilkapiai (Vilniaus r.) / Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos archeologija. 2007, t. 30, p. 181-212.
• Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 / Alfredas Bumblauskas. Vilnius : R. Paknio l-kla, 2005. 485 p.
• Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija / Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : Diemedis, 2006. 783 p.
• Socialinė organizacija Rytų Lietuvoje III-XII a. (laidojimo paminklų duomenimis) : disertacija / Laurynas Vytis Kurila. Vilnius, 2009. 334 p.
• Socialinis statusas ir lytis : geležies amžiaus Rytų Lietuvos socialinės organizacijos analizė / Laurynas Kurila. Lietuvos archeologija. 2009, t. 35, p. 153-192.
• Socialinių santykių atspindžiai Rytų Lietuvos pilkapių degintinių kapų medžiagoje / Laurynas Kurila. Archaeologia Lituana. 2002, t. 3, p. 122-136.
• Sovijaus sakmė ir 1262 metų chronografas : (pagal Archyvinį, Varšuvos, Vilniaus ir I.J. Zabelino nuorašus) / Ilja Lemeškin ; [mokslinis redaktorius Sergejus Temčinas]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 332 p.
• Vaiko statusas Rytų Lietuvoje geležies amžiuje / Laurynas Kurila. Archaeologia Lituana. 2007, t. 8, p. 97-116.
• Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai / Paulius Rabikauskas ; Vilniaus universitetas ; sudarė Liudas Jovaiša. Vilnius : Aidai, 2002. 543 p.
• XIII a. Lietuvos valstybinės religijos bruožai / Daiva Vaitkevičienė, Vykintas Vaitkevičius. Lietuvos archeologija. 2001, t. 21, p. 311-334.