Apie Lietuvos sulietuvinimą ir Lietuvių verslininkų sąjungą

• Kultūros barai. 2009, Nr. 1, p. 75-82
• Kultūros barai. 2009, Nr. 2, p. 75-81

LTLietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga gyvavo 1930–1940 m. Verslininkų sąjungos susikūrimo aplinkybės, nuveikti darbai ir skelbtos idėjos iki šiol mažai nagrinėtos. Istorikai ją paprastai mini ne pačiais geriausiais žodžiais. Verslininkų sąjungos leistas savaitraštis Verslas laikomas "neabejotinai didžiausiu bei ryškiausiu ekonominio, o iš dalies ir kultūrinio - politinio antisemitizmo ruporu". Straipsnyje siekiama Lietuvių verslininkų sąjungą ir jos skelbtas idėjas apibūdinti nuosekliau ir išsamiau. Tautai siekiant tapti nacija ir pasirinkus tautinės valstybės modelį labai trūko organizacijos, kuri skatintų lietuvius eiti į verslus, nes tiek prekyboje, tiek pramonėje ir amatuose dominavo kitataučiai. Viena iš šį procesą skatinusių grupių buvo Verslininkų sąjunga, siekusi, kad lietuvių lyginamasis svoris ekonomikoje daugmaž atitiktų jų lyginamąjį svorį bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje, t. y. sudarytų apie 80 ar 85%. Lietuvių verslininkų sąjunga teigiamą vaidmenį suvaidino tuo atžvilgiu, kad sužadino lietuvių visuomenės ambicijas nesitenkinti vien žemės ūkiu, o drąsiai imtis verslo, kad sutvirtėję materialiai sutvirtintų lietuviškosios miestų kultūros pamatus.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių verslininkų sąjunga; Antisemitizmas; ūkio politika; Verslo nuostatos.

ENThe union of Lithuanian traders, industrialists and craftsmen existed in 1930-1940. The circumstances on the development of Businessmen Union, their achievements and published ideas have been investigated little so far. Historians generally refer to it using not the very best words. The Business – the weekly newspaper published by the Businessmen Union is considered to be "undoubtedly the largest and most prominent economic, and partly, cultural - political speaking-trumpet for anti-Semitism". This article aims to describe the Lithuanian business union and its ideas declared coherently and at length. The nation which was eager to become a nation and which chose a nation-state model lacked the organization which would encourage Lithuanians to go in businesses, as the foreigners dominated both in trade and industry and crafts. One of the groups encouraging this process was the Business Union that sought the relative weight of the Lithuanian economy to be more or less in line with their relative weight within the total population of Lithuania, i.e. would be about 80 or 85%. Lithuanian Business Union has played a positive role for the matter of that stimulated the ambitions of Lithuanian society not to be content with just agriculture, but feel free to take up the business so that foundation of culture of Lithuanian cities would become stronger after they strengthened materially themselves.