LTMonografija skirta rusų religinio mąstytojo Levo Karsavino idėjoms aptarti. Joje pateikiama išsami visų intelektinės kūrybos aspektų analizė. Atskleidžiami unikalios asmenybės bruožai, glaudžiai susiję su savita krikščioniškojo personalizmo filosofija. Išryškinamos prieštaringos filosofo laikysenų jungtys: Vakarų akademinei bendruomenei priklausęs mokslininkas ir neoslavofilas, katalikiškos Lietuvos Respublikos gynėjas ir „kairiųjų“ eurazininkų šalininkas, pliuralizmo atstovas ir rusų ortodoksų mistikas. Knyga susideda iš septynių dalių. Pirmoje apibrėžiamas Karsavino santykis su kitais Rusijos egzilio mąstytojais, aptariami ankstyvieji gyvenimo metai ir moksliniai straipsniai. Antroje analizuojami teologiniai darbai, skirti katalikybės ir ortodoksijos santykiams atskleisti. Karsavino kova su bolševikų režimu bei pirmieji jo tremties metai nusakomi trečioje dalyje. Toliau analizuojamas Karsavino veikalas „Istorijos filosofija“ bei jo įsitraukimas į Eurazijos judėjimą. Skyriuje „Asmuo kaip tikroji būties būklė“ apibūdinamas Karsavino gyvenimas ir Lietuvoje parašyti veikalai, iš kurių svarbiausias buvo „Europos kultūros istorija“. Paskutinieji filosofo gyvenimo metai Abezo koncentrcijos stovykloje aprašyti remiantis Anatolijos Vanejevo atsiminimais. Knyga baigiama Karsavino filosofinių idėjų vertinimu dabarties perspektyvoje. Jos priede pateikiama 1931 m. Karsavino sukurta „Mirties poema“. Knyga atskleidžia išsamų pasaulėžiūrinį Karsavino portretą, išryškinant jo idėjų sąsajas su Rusijos ir Vakarų Europos mąstytojais.Reikšminiai žodžiai: Levas Karsavinas (1882–1952); Istorijos filosofija; Istorijos teorija; Eurazijos politinė teorija; Lev Karsavin (1882–1952); Philosophy of History; Theory of History; Eurasian political theory.
EN“At last, Russia has begun to speak in a truly original voice.” So said Anatoly Vaneev, a Soviet dissident who became Karsavin’s disciple in the Siberian gulag where the philosopher spent his last two years. The book traces the unusual trajectory of this inspiring voice: Karsavin started his career as Russia’s brightest historian of Catholic mysticism; however, his radical methods – which were far ahead of their time – shocked his conservative colleagues. The shock continued when Karsavin turned to philosophy, writing flamboyant and dense essays in a polyphonic style, which both Marxists and religious traditionalists found provocative. There was no let-up after he was expelled by Lenin from Soviet Russia: in exile, he became a leading theorist in the Eurasian political movement, combining Orthodox theology with a left-wing political orientation. Finally, Karsavin found stability when he was invited to teach history in Lithuania: there he spent twenty years reworking his philosophy, before suffering the German and Soviet invasions of his new homeland, and then deportation and death. Clearing away misunderstandings and putting the work and life in context, this book shows how Karsavin made an original contribution to European philosophy, inter-religious dialogue, Orthodox and Catholic theology, and the understanding of history. [From the publication]