Kalbos technologijų taikymo lietuvių kaip svetimai kalbai mokyti ypatumai

LTVykstant informacinės visuomenės plėtrai, ryškėja poreikis pradėti naująsias kalbos technologijas taikyti ir svetimųjų kalbų didaktikoje. Mokant lietuvių kaip svetimos kalbos, pirminiai skaitmeniniai kalbos ištekliai ar kalbos analizės priemonės kol kas vis dar naudojamos per menkai. Kitų šalių patirtis rodo nepalyginamai didesnį šių priemonių taikymo mastą. Reikia pasakyti, kad vis dar trūksta mokslinių tyrimų, parodančių, kaip veiksmingai naudoti šias technologijas mokymo procese, su kokiais sunkumais galima susidurti naudojantis ne visada tikrai kokybiškai parengtais ar eksperimentinio lygio įrankiais. Lietuvių kaip svetimosios kalbos recepciją ir produkavimą šiuo metu galima ugdyti laisvai internete prieinamomis technologinėmis priemonėmis – tekstynais, elektroniniais žodynais, sakytinės kalbos duomenų bazėmis, kirčiuokle, vertykle, rašybos tikrintuvu. Tik, savaime suprantama, pirmiausia reikia būti susipažinus su šių priemonių taikymo ypatumais. Tad šiame straipsnyje, naudojantis tekstynų lingvistikos siūlomais metodais, analizuojami pasirinkti elementariosios kalbos vienetai tam, kad išryškėtų darbo ypatumai, mokant lietuvių kaip svetimos kalbos, su dviem pasirinktomis priemonėmis – kirčiuokle ir „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu“ (http://donelaitis.vdu.lt). Straipsnyje analizuojama, kaip tekstyno duomenimis grįsto mokymo metodas gali veiksmingai papildyti tradicinį svetimos kalbos mokymo procesą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos technologijos; Kirčiuoklė; Tekstynas; Svetimųjų kalbų mokymas; Lietuvių kaip svetima kalba; Duomenimis grįstas mokymas.

ENA few decades ago, when the development of the information society started, the need has arisen to apply a modern language technology in the second language pedagogy. It should be noted that the digital language resources and language analysis tools have not entered yet into the process of the Lithuanian as the second language learning and teaching, however, other European countries can boast of a better integration of language technology (corpora, corpus tools and corpus-based materials) into language learning programmes. This article discusses the pedagogical application features of corpus and accentuator (http://donelaitis.vdu.lt) for Lithuanian as the second language learning and teaching. The first case study focuses on the use of the accentuator. The second case study focuses on a good practice in development, use and promotion of the corpus of Contemporary Lithuanian Language for language learning and teaching, with a focus on both technological and pedagogical innovation and on the direct use of this corpus in the classroom. Analysis of basic Lithuanian units showed that the corpora could effectively complement the traditional foreign language learning and teaching. However, attention is drawn to the fact that the contemporary Lithuanian technology still does not provide accurate data, so in some cases, the language tools should be used with caution. [From the publication]

• Anotuotas sakytinės kalbos tekstynas - intermedialiomis technologijomis paremta kalbų mokymo priemonė / Jurgita Mikelionienė. Kalbų studijos. 2009, Nr. 14, p. 39-43.
• Automatizuotas lietuvių kalbos morfologinio daugiareikšmiškumo ribojimas / Erika Rimkutė, Gintarė Grigonytė. Kalbų studijos. 2006, Nr. 9, p. 30-37.
• Lietuvių kalbos kolokacijos / Rūta Marcinkevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010. 210 p.
• Lietuvių kalbos leksemų morfologinis anotavimas : ypatumai ir sunkumai / Erika Rimkutė, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė. Kalbų studijos. 2009, Nr. 15, p. 63-70.
• Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas: naujas išteklius besimokantiesiems lietuvių kalbos / Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Darnioji daugiakalbystė. 2020, No. 17, p. 197-230.
• The Lithuanian language in the digital age Daiva Vaišnienė, Jolanta Zabarskaitė ; Georg Rehm, Hans Uszkoreit (editors). Heidelberg [etc.] : Springer, 2012. 1 pdf (85 p.).