Lietuvos žiūrovų požiūris į pagrindinius audiovizualinio vertimo būdus

LTDėl spartaus techninio progreso augantis audiovizualinės produkcijos kiekis ir įvairovė skatina pagrindinių audiovizualinio vertimo (AVV) būdų – dubliavimo, subtitravimo ir užklotinio vertimo – tyrimus ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti Lietuvos žiūrovų požiūrį į pagrindinius AVV būdus bei atskleisti, kokie subtitravimo, dubliavimo ir užklotinio vertimo aspektai yra esminiai lietuviškai auditorijai ir kas lemia jų pasirinkimą. Šiuo tikslu sudaryta anoniminė internetinė apklausa, į kurią atsakė 300 respondentų. Rezultatai aptariami remiantis Koolstra, Peeterso ir Spinhofo (2002) pateikta pagrindinių audiovizualinių būdų privalumų ir trūkumų klasifikacija į informacijos perdavimo, estetinę ir poveikio mokymuisi kategorijas. Rezultatai parodė, kad subtitravimas turi daugiau trūkumų informacijos perdavimo kategorijoje, tačiau jo privalumai atsiskleidžia estetinėje ir poveikio mokymuisi kategorijose. Didžiausi dubliavimo privalumai priskiriami estetinei kategorijai, o trūkumai – poveikio mokymuisi. Užklotinis vertimas priešingai – estetinėje kategorijoje vertinamas pakankamai neigiamai. Nors remiantis mokslininkų nuomone informacijos perdavimo kategorijoje užklotinis vertimas išsiskiria objektyvumu ir autentiškumu, tačiau Lietuvos žiūrovams šie aspektai neatrodo reikšmingi. Ypač aukštai vertinamas ir AVV būdų taikymas tikslinėms auditorijoms: dubliavimas – akliesiems ir žmonėms su regos sutrikimais, subtitravimas – turintiems klausos negalią ir užsieniečiams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Audiovizualinis vertimas; Subtitravimas; Dubliavimas; Užklotinis vertimas; Apklausa.

ENTechnological advances resulted in the emergence of Audiovisual Translation (AVT) as the most dynamic field within Translation Studies. A significant increase in the amount and variety of audiovisual production has necessitated research on the mainstream modes of AVT in many countries, Lithuania among them. However, the attitude of the Lithuanian audience towards AVT modes such as subtitling, dubbing and voice-over, has not been investigated so far. Thus, this particular study aims at identifying the Lithuanian attitude in order to find out what factors essentially influence the choice of the Lithuanian viewer. The investigation is based on a survey-questionnaire method involving 300 randomly chosen respondents. The empirical results are discussed applying methodology of Koolstra, Peeters and Spinhof (2002) and their classification of the mainstream AVV methods into three different categories of information processing, aesthetics, and learning effects. In the light of our experiential study subtitling has more disadvantages in the information processing category, whereas its advantages are revealed in the categories of aesthetics and learning effects. The findings suggest that the most significant advantages of dubbing are attributed to the aesthetic category; meanwhile the disadvantages of dubbing are associated with learning effects. Although voice-over is highly valued for its authenticity and objectivity by prominent scholars worldwide, the Lithuanian audience does not consider these factors to be of the utmost importance. Finally, the present study pinpoints the advantages of AVT methods for the blind and visually impaired, the deaf and hard-of-hearing, and non-Lithuanian audience. [From the publication]

• Audio description for cinema and TV production in Lithuania / Laura Niedzviegienė. TransLogos translation studies journal. 2023, vol. 6, no. 1, p. 1-20.
• Audiovizualaus vertimo tendencijos Lietuvoje / Alina Baravykaitė. Darbai ir dienos. 2006, t. 45, p. 63-77.
• Audiovizualinio vertimo terminų vartosenos variantiškumas / Jurgita Kerevičienė, Jurgita Astrauskienė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 39 (44), p. 148-160.
• Daugiakalbių filmų ypatumai audiovizualinio vertimo kontekste / Eglė Alosevičienė. Respectus philologicus. 2020, Nr. 37 (42), p. 147-159.
• English and Lithuanian bilabials in terms of visual phonetics / Vytautė Pasvenskienė. Žmogus kalbos erdvėje. 2013, 7, p. 227-232.
• Filmų vertimo problematika / Alina Baravykaitė. Kalbotyra. 2005, t. 55 (3), p. 7-14.
• Kinas ir teatras visiems: audiovizualinių produktų pritaikymo neregiams ir silpnaregiams bei kurtiems ir neprigirdintiems žiūrovams gairės / Jurgita Kerevičienė, Laura Niedzviegienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 95 p.
• Kino filmų titrai kaip kalbų mokymosi priemonė / Alina Baravykaitė. Kalbotyra. 2007, t. 57 (3), p. 21-29.
• Medical terminology in an audiovisual product: voice-over translation / Rūta Nushtaeva & Ramunė Kasperė. SKASE journal of translation and interpretation 2021, vol. 14, no. 1, p. 96-108.
• On formulaic language in subtitling and voice-over / Greta Danilaviciene, Jolita Horbacauskiene, Ramune Kasperaviciene. Translationes. 2017, 9, p. 71-82.
• The Notions of foreignization and domestication applied to film translation : analysis of subtitles in cartoon "Ratatouille" / Ligita Judickaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 36-43.
• Video game localization: the analysis of in-game texts / Vaida Šiaučiūnė, Vilmantė Liubinienė. Kalbų studijos. 2011, Nr. 19, p. 46-55.