Iš kur "jõrė" ir kas iš "jõrės"

LT1912 m. Kazimieras Būga aiškino, kad „jõrė – pavasario žaluma“ yra slavybė (Aleksandras Brückneris – jau 1877 m.). Taip vėliau manė ir visi etimologai. Bet daug kas jų nežinojo. Jono Barono „Rusų–lietuvių kalbų žodyne“ (1924) „jorė“ ir „joruoti“ pateikiami, taigi svetimais nelaikomi. „Lietuvių kalbos žodyne“ (IV, 1957) „jorės“ su visa gimine nežymi kaip svetimybių. Tai žemaičių tarmės retesnis žodis, daugiausia išplatintas S. Daukanto ir A. Juškos žodyno, bet nežinomas nei iš senųjų raštų, nei taikęs į naująją bendrinę kalbą. Reikiamai nereagavus, atsivėrė landelė, iki šiol neužkišta nei V. Vitkausko „Lietuvių kalbos žodyno taisymuose“, nei „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninėje versijoje (2013). A. Salys 1968 m. į lietuvių vardyną praleido – greičiausiai V. Mykolaičio-Putino – „Jorūnę“, tąsą – su „Joriu“, „Jore“, „Jorūnu“, „Jorigiu“, „Jorige“ – padarė B. Savukynas. Fonas šitokiam nerūpestingumui – neatsakingai liberalaus požiūrio į svetimybes lėtinis stiprėjimas. Mokslo tiesai galų gale nebus sunku nugalėti – užteks prisiminti. Šalinti įsisenėjusios klaidos padarinius gyvenime bus sunkiau (iš bėdos galimas teisinimas skandinaviška „Jorio“ kilme). Klaidų nelaisvė kalbos praktikoje apskritai didėja. Tačiau išlaisvina tik įgyvendinta tiesa.Turime jau ir netikėtą pavyzdį – ir ne iš kalbininkų darbų – sovietmečio hibridinė rusybė „jarovizacija – augalo prisitaikymas prie sezoninių klimato kitimų“ – „vernalization“ keičiamas tikru tarptautiniu: „jarovizacija“ (rus. jarovyje – vasarojus) ↗ „vernalizacija“ (Visuotinė lietuvių enciklopedija, VIII, 2005). [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Svetimybės; Vardai; Jorė; Jorūnė; Joris; Barbarisms; Names; Jorė; Jorūnė; Joris.

ENIn 1912 Kazimieras Būga argued that "jõrė" ‘spring vegetation’ is a Slavism (Aleksander Brückner – as far back as 1877). All etymologists took the same road afterwards. However, many did not know them. "Jorė" and "joruoti" are included in the "Russian-Lithuanian Dictionary" published by Jonas Baronas in 1924, meaning that they are not considered foreign words. "The Dictionary of Lithuanian" (IV 1957) does not consider "jorė" and its gender forms as barbarisms. It is a less common word of the Samogitian dialect, mostly disseminated through the dictionaries of Simonas Daukantas and Antanas Juška; however, it is neither known from the old writings nor was it trying to pave its way into the new standard language. In the absence of a timely reaction, a gap nevertheless opened. Most importantly, it was neither corrected in "The Corrections of the Dictionary of Lithuanian" by Vytautas Vitkauskas nor in the electronic edition of "The Dictionary of Lithuanian" (2013). In 1968 Antanas Salys opened the way to "Jorūnė" – probably deriving from Putinas, Lithuanian poet and writer – into the index of Lithuanian proper names; the continuity – with "Joris", "Jorė", "Jorūnas", "Jorigis", "Jorigė" – was established by Bronys Savukynas. The background for such carelessness was a gradual strengthening of an irresponsibly liberal approach towards barbarisms. It will not be hard for the truth of science to triumph eventually – it will only suffice to remember. It will be harder to eliminate the outcomes of the long-established error from life (in the worst case scenario, it can be justified by the Scandinavian origin of "Joris"). The captivity of errors tends to grow in the language practice. However, only the truth brought to life can make us free.An unexpected example is already in front of us – and it does not come from linguistics: a hybrid Soviet Russicism "jarovizacija" – ‘the adjustment of the plant to seasonal climate changes’– "vernalization" is already replaced by a true international word "jarovizacija" (Russian "jarovyje" – spring crops) ↗ "vernalizacija" ("Universal Lithuanian Encyclopaedia" VIII 2005). [From the publication]