Priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo ypatybės

LTStraipsnyje apžvelgiamos priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo ypatybės, nustatytos taikant rišliojo pasakojimo kalbos (mikrostruktūra) ir struktūros (makrostruktūra) analizę. Atliekant priešmokyklinio amžiaus lietuvių vaikų rišliojo pasakojimo tyrimą, buvo pasirinktas pasakojimo apie išgalvotą įvykį kūrimas pagal šešių siužetinių paveikslėlių seką. Tyrime dalyvavo 24 vaikai (5-6 metų), lankantys ikimokyklinio ugdymo grupes; tiriamieji atsirinkti atsižvelgiant į socialinius ypatumus; visi vaikai vienakalbiai; vaikams nediagnozuoti jokie kalbos ar raidos sutrikimai. Kiekvienas vaikas testuotas individualiai du kartus, taigi, iš viso gauti 48 pasakojimai. Visi įrašyti pasakojimai buvo transkribuoti ir užkoduoti automatinei kalbinei analizei CHILDES programa. Gautų duomenų analizė identifikavo tokias individualias ir bendrąsias ypatybes: bendrasis produktyvumas (VPI ir LGFĮ indeksai), leksikos įvairovė (neutralūs pavadinimai), sintaksės sudėtingumas (komunikacinis vienetas), pasakojimo struktūra, pasakojimo informacijos kiekis ir rišlumas (t. y. referencijos raiška ir sakinių dėmenų tarpusavio ryšiai). Tyrimo rezultatai leidžia palyginti individualius pasiekimus, pateikti bendrąsias išvadas ir identifikuoti bendrąsias pasakojimo raidos tendencijas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Raidos psicholingvistika; Rišlusis pasakojimas; Priešmokyklinis amžius; Developmental psycholinguistics; Narrative; Preschool age.

ENThe article presents the study of monologue (coherent) language of preschool-age children establishing the main micro- and macro-structural indications of Lithuanian preschool age children’s narratives. The study was based on the method of story generation according to a picture sequence: the children participating in the study were asked to tell a story according to a sequence of six related pictures. 24 children of 5-6 years old attending preschool education groups participated in the study; the sample was balanced in respect of social properties; all children were monolingual; they were not diagnosed with any speech-related or other developmental disorders. Every child was individually tested twice; hence, 48 narratives in total were collected. The narratives were recorded by a voice recorder, transcribed and morphologically annotated for an automatic analysis of narrative language and structure using CHILDES software. The analysis of the data collected identified the following individual and general properties: general productivity (including MLU and TTR), lexical diversity (namely, NP references), syntactic complexity (namely, CU structure), narrative structure, quantity of information and cohesion (namely, referential and linkage development) of the narrative. The results obtained enable us to compare individual results, to make general conclusions and to identify the general tendencies of narrative development. [From the publication]