Raštingumo problema interneto bendruomenės ir mokytojų akimis

LTStraipsnyje aptariama visuomenės požiūrio į raštingumą problema, pastaruoju metu aktyviai nagrinėjama rašybos specialistų bei viešojoje erdvėje. Su tokiomis pačiomis rašybos problemomis susiduria ir kitos specifinių rašto ženklų turinčios kalbos. Interneto bendruomenės kalbinių nuostatų ir mokytojų požiūrio į raštingumo problemas tyrimas, paremtas interneto bendruomenės ir atskleidžia svarbiausias tiek išorines, besiklostančias visuomenėje, tiek vidines, susidariusias švietimo sistemoje, neraštingumo priežastis: neigiamos visuomenės kalbinės nuostatos, nepalanki kalbinė aplinka, neigiamas informacinių technologijų poveikis, neapgalvota švietimo politika ir ydinga lietuvių kalbos mokymo metodika. Nė vienos iš šių priežasčių negalima suabsoliutinti, tačiau jos rodo tas sritis, kurioms reikia didžiausio dėmesio valstybės ir jos švietimo politikos mastu. Mokytojų atsakymai į straipsnyje nagrinėtus anketos klausimus rodo, kad neraštingumo priežasčių toli gražu negalima sieti vien su daugiausia iškeliamu neigiamu informacinių technologijų poveikiu. Nors tarp naudojimosi elektroninėmis komunikacijos priemonėmis (mobiliaisiais telefonais, kompiuterių ir planšečių klaviatūromis) ir kai kurių rašybos bėdų (pavyzdžiui, nosinių ir kitų diakritinių ženklų nerašymo) esama tiesioginio ryšio, tačiau daug rašybos keblumų mokiniams sukelia taisyklių ir išimčių gausa, o svarbiausia – nesugebėjimas perprasti kalbos sistemos.Pateiktus mokytojų svarstymus dėl kai kurių rašybos taisyklių keitimo ar tikslinimo reikia kritiškai įvertinti ir į juos atsižvelgti svarstant rašybos normas ir jų kodifikaciją, taip pat rengiant mokomąsias priemones ir tobulinant rašybos mokymo metodiką. Būtina siekti, kad mokyklose naudojamos garsinės mokymo priemonės (įgarsinti literatūros kūriniai, mokomieji filmai, lavinamieji žaidimai ir pan.) atitiktų bendrinės lietuvių kalbos tarties etaloną, todėl esamai padėčiai išsiaiškinti reikia šios srities tyrimų. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Rašyba; Kalbinės nuostatos; Kalbos mokymas; Kodifikacija; Orthography; Language attitudes; Language acquisition; Codification.

ENThe article addresses the approach of the society towards the problem of literacy, which has lately been actively discussed by spelling specialists and in the public domain. Such problems are especially common in those languages which have a greater or lesser number of characters of different type in comparison to the English language dominating online. The survey of language attitudes of the Internet community and the approach of teachers towards the problems of literacy (based on the comments of online articles and the survey of Lithuanian language teachers) reveals the principal external reasons of illiteracy developing in society as well as internal reasons of illiteracy evolving in the system of education: negative language attitudes in society, unfavourable linguistic environment, negative impact of information technologies, inconsiderate education policy and faulty methodology of Lithuanian language teaching. None of the above reasons should be considered absolute; nevertheless, they indicate the areas requiring most attention at the level of the state and its education policy. The answers of teachers to the questions of the questionnaire analysed in the article show that the reasons of illiteracy cannot be associated solely with the negative impact of information technologies, which get into the centre of attention these days. Even though there is a direct correlation between the use of electronic communications (mobile phones, computer and tablet keyboards) and certain spelling difficulties (for example, omission of nasal letters and other diacritical signs), a lot of difficulties of spelling faced by pupils derive from the abundance of rules and exceptions and, most importantly, the inability to comprehend the language system.The considerations of teachers regarding the change or correction of certain spelling rules presented in the article should be evaluated critically and taken into account in the consideration of spelling norms and their codification as well as in the development of teaching aids and the improvement of the methodology for the teaching of spelling. The considerations of Lithuanian language teachers on illiteracy, its causes and specific manifestations in pupils’ written works show that teachers themselves are in need of professional assistance of spelling specialists and mutual cooperation based on in-depth studies of the situation of pupils’ literacy and its changes. [From the publication]