Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą

LTPer pastaruosius dvidešimt metų pagausėjo Europos Sąjungos (toliau – ES) dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, paspartėjo administracinės kalbos raida. Dėl interlingvistinės įtakos administracinio stiliaus tekstuose ėmė rastis naujų, kartais nemotyvuotai vertėjų pasirinktų kalbos ypatybių. Kaip žinoma, greičiausiai į pokyčius reaguoja leksika, kinta tam tikri stilistiniai skiriamieji leksikos vartojimo požymiai. Analizuojant administracinio lietuvių kalbos stiliaus žodžių vartojimą, daug naudingų duomenų teikia originalo ir vertimo tekstų gretinimas. Tyrimo aktualumą rodo daug vertimo (iš anglų, prancūzų kalbų į lietuvių k.) klaidų, taip pat lietuvių kalbos sistemos ypatybių, normų ir stiliaus nepaisymas. Straipsnyje analizuojamos ES Teisingumo Teismo generalinio advokato išvados prancūzų ir lietuvių kalba, tiriamasis objektas – prancūzų kalbai itin būdingos leksinės analitinės konstrukcijos ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Tiriamąją medžiagą sudaro 444 puslapiai 2003–2013 metų generalinio advokato išvadų, padalytų į du lyginamuosius laikotarpius: 2003–2008 ir 2009–2013 metų tekstų imtis. Bendras analizuojamų dokumentų žodžių skaičius – 221 041 žodis. Teismų išvadų imčių skirstymas į du laikotarpius leidžia pastebėti tiriamųjų administracinių tekstų vertimo pokyčius per dešimt metų, nustatyti vertimų kokybės kitimą.Minėto tyrimo tikslas – išnagrinėti prancūzų kalbos generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų kiekybinį vartojimą ir nustatyti jų vertimo į lietuvių kalbą būdus. Tyrimas atliktas taikant kiekybinės, lyginamosios, vertimo analizės ir aprašomąjį metodus. Kiekybiškai ir kokybiškai išnagrinėjus 705 prancūzų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų vertimą į lietuvių kalbą, nustatyti du dažniausi vertimo būdai: vertimas veiksmažodžiu perteikiant konstrukcijos referencinį turinį semantinių komponentų sinteze (60,2 proc. visų nagrinėtų pavyzdžių) ir vertimas daiktavardine konstrukcija (34,8 proc. pavyzdžių). Kiti vertimo būdai (vertimas daiktavardžiu (3,5 proc.), būdvardžiu, būdvardžio ir veiksmažodžio junginiu (0,9 proc.), prieveiksmiu (0,3 proc.) ir praleidimo atvejai (0,3 proc.)) sudaro tik 5 proc. visų nagrinėtų pavyzdžių. Tyrime nustatyti vertimo metodai leidžia tvirtinti, kad vertėjų sprendimus lėmė vertimo kalbos pobūdis, verčiamų prancūzų kalbos vienetų semantika ir stilistinės, žanrinės teksto ypatybės. Dviejų laikotarpių vertimo būdų lyginimo rezultatai rodo, kad Europos Sąjungos dokumentų vertimo kokybė pamažu gerėja, vertėjai tampa atidesni originalo ir vertimo kalbos skirtybėms, kalbos vienetų semantikai, geriau išmano lietuvių kalbos raiškos galimybes ir bendrinės kalbos normas. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Leksinė analitinė konstrukcija; Vertimo būdas; Administracinis stilius; Bendrinės kalbos norma; Lexical analytical construction; Translation method; Administrative style; Norm of standard language.

ENOver the past twenty years the translations of EU documents into Lithuanian have been on the increase; the development of the administrative language has been gathering pace as well. As a result of cross-linguistic influence, the texts of administrative style started featuring new, occasionally ill-founded, linguistic peculiarities selected by translators. Lexis was the fastest to react to changes; certain stylistic differential features of the use of lexis underwent changes as well. In the analysis of the use of words from the Lithuanian administrative language, the comparison of the texts of two languages – source text and its translation – is a source yielding numerous valuable data. The relevance of the topic under analysis is determined by frequent errors of translation from analytic (English, French, etc.) languages into a synthetic Lithuanian language as well as the disregard of the peculiar characteristics of the native language system, norm and stylistic use. The article analyses the opinions of the advocate-general of the Court of Justice of the European Union in French and Lithuanian languages. Lexical analytical constructions characteristic of the French administrative language and their translation into Lithuanian were selected the research object. The study material consists of 444 pages of the opinions of advocate-general of 2003–2013 divided into two comparative periods: texts written in 2003–2008 and in 2009–2013. The total number of words in the documents under analysis is 221,041 words. The distinction of the material under analysis into two periods enables to identify the methods of translating lexical analytical constructions under analysis into Lithuanian as well as the changes in the quality of translation over the past ten years.The following objective was brought forward in the study – to analyse the quantitative use of French lexical analytical constructions in the opinions of the advocate-general and to identify the methods of their translation into Lithuanian. The study is based on contrastive linguistics, quantitative and descriptive methods. The analysis results lead to the conclusion that in translating 705 French lexical analytical constructions found in the study material into Lithuanian and rendering their reference content, the component synthesis of semantic structures was usually selected, i.e. it is translated by a verb or its forms (60.2% of all examples under analysis), less commonly – by a noun construction (34.8% of the examples). Translation by a noun (3.5% of the examples), adjective, adjective and verb phrase (0.9% of the examples) and adverb (0.3% of the examples) are considered least common translation methods. To avoid semantically and stylistically excessive units, 0.3% of translation examples omitted lexical analytical constructions altogether. The methods of translation identified in the study lead to the conclusion that the selection of linguistic means in the target language depends on translator’s expertise, understanding of the meaning of the unit being translated and the knowledge of stylistic and genre peculiarities of the target language. The comparison of translation examples from the two periods in terms of the norm of the Lithuanian standard language shows that the translation quality of the EU documents is gradually improving; translators become more careful with regard to the peculiarities of the source and the target language, semantics of language units and are better versed in the norms of the Lithuanian standard language applicable in the administrative language. [From the publication]