Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra

LTLeksikografiniuose lietuvių kalbos šaltiniuose, išskyrus nebent didesnius tarptautinių žodžių žodynus, piniginių vienetų pavadinimai nėra pateikiami išsamiai ir sistemiškai. Įvairiuose žodynuose, priklausomai nuo jų paskirties, apimties, rengimo metodikos ir kt., piniginių vienetų pavadinimai pateikiami skirtingai. Skiriasi žodžių apibrėžčių formuluotės (dažniausiai – tam tikros trafaretinės apibrėžtys), retai kada iliustruojama vartosena, semantinė šių žodžių struktūra taip pat pateikiama nevienodai. Apibendrinus nagrinėtų lietuvių, latvių, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų kalbų žodynų medžiagą matyti, kad šios leksinės semantinės grupės žodžiai turi tris reikšmes (ar tris reikšmės atspalvius): tam tikros šalies piniginis vienetas; šis vienetas vertės atžvilgiu, lyginant jį su kitais / kitų šalių piniginiais vienetais; jo vertės piniginis ženklas (banknotas ir (ar) moneta). Tiriant pinigų pavadinimų semantiką buvo atlikta nedidelė apklausa. Kalbininkų ir kūrybinių industrijų programos trečio kurso studentų paprašyta pažymėti, kuriuose iš žodžių „litas“ ir „centas“ vartosenos pavyzdžių šie žodžiai reiškia pačius piniginius vienetus (kaip vertės matą, nacionalinę valiutą ir pan.), o kuriuose – jų ženklus (banknotus, monetas). Analizė parodė, kad teoriškai respondentai lyg ir nesunkiai skiria du semantinius piniginių vienetų pavadinimų reikšmės; tačiau kai kuriais atvejais kalbininkų ir studentų atsakymai į anketos klausimus buvo nevienodi. Peršasi išvada, kad kai kurių pavadinimų reikšmės yra gana sunkiai atskiriamos, pavadinimai gali iliustruoti kelias reikšmes (atspalvius). Vis dėlto, žodynuose jie atskiriami; atskleidžiama ir piniginių vienetų pavadinimų semantinė struktūra.Pavyzdžiui, valiutų, t. y. pačių piniginių vienetų, pavadinimai vartojami su žodžiais „kursas“, „devalvuoti“, „taupyti“, „įvesti“, „indėlis“, „skolinti“ ir pan., o piniginių ženklų (banknoto, monetos) reikšme šie pavadinimai gali sudaryti žodžių junginius su žodžiais „byrėti“, „riedėti“, „sauja“, „suglamžyti“, „suplėšyti“, „mesti“, „kišti“, „baltas“, „padirbti“ ir pan. Kalbant konkrečiai apie piniginių vienetų pavadinimų pateikimą „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (BŽ) pasakytina, kad neturint pakankamai iliustracinės medžiagos jame skirtini bent du iš minėtų – pirmasis arba antrasis ir trečiasis atspalviai. Trečiasis reikšmės atspalvis nuo pirmųjų dviejų, ko gero, pakankamai nutolęs, ir jį būtų galima laikyti atskira reikšme. Tačiau turint galvoje ne vien piniginių vienetų pavadinimų semantinę grupę, o vertinant reikšmių ir atspalvių skyrimą visos BŽ leksikos kontekste, matyt, tikslinga piniginių vienetų semantinę struktūrą pateikti būtent kaip atspalvius. Juolab, kad tai yra įprasta leksikografinėje praktikoje – daugumoje žiūrėtų žodynų piniginio vieneto ir jo ženklo semantinis skirtumas neišskiriamas į dvi atskiras reikšmes (jei apskritai yra fiksuojamas). [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Semantika; Semantinė struktūra; Reikšmė; Reikšmės atspalvis; Žodyninis straipsnis; Semantics; Semantic structure; Meaning; Shade of meaning; Dictionary entry.

ENWith the exception of larger dictionaries of international words, the lexicographic sources of the Lithuanian language do not present the names of currency units comprehensively and systematically. Depending on dictionary purpose, scope, compiling methodology, etc., this lexical semantic group is presented differently in different dictionaries. The wordings of definitions of words are different (usually, certain conventional definitions are used); the actual usage is rarely illustrated; the presentation of semantic structure of such words varies as well. The summary of material from Lithuanian, Latvian, English, French, German, Russian and Polish dictionaries shows that the names of currency units have three meanings (or three shades of meaning): a currency unit of a specific country; the unit in terms of value compared to other currency units (only singular use); the cash form of its value (bank-note and/or coin). A small survey was carried out in the analysis of semantics of the names of currency units. Specialists of linguistics and third-year students of the study programme of Creative Industries were asked to indicate the meaning – whether currency unit or its cash form – in which the words "litas" and "centas" are used in the given examples of use. The analysis revealed that in theory, it is relatively easy for the respondents to distinguish between the two meanings; however, in specific cases, the answers of both linguists and the students of the aforementioned speciality to questionnaire questions were far from unanimous. Among other things, it prompts a conclusion that it is not always possible to distinguish between the said meanings. It can be explained by the fact that they are often provided as two shades of the same meaning. Nevertheless, the dictionary makes a distinction between them; it is also indicated by the different semantic valency of words.[abstract from author]. For example, in the sense of the currency unit, "litas" is used together with the words "kursas" ("exchange rate"), "devalvuoti" ("to devalue"), "taupyti" ("to save"), "įvesti" ("to introduce"), "indėlis" ("a deposit"), "skolinti" ("to lend"), etc., while in the sense of its cash form (bank-note, coin), it goes with "suglamžyti" ("to crumple"), "suplėšyti" ("to tear apart"); in turn – "centas" is used together with "byrėti" ("to fall"), "baltas" ("white"), "sauja" ("handful"), "mesti" ("to toss"), "kišti" ("to slip into"), "riedėti" ("to roll"), etc. In the absence of sufficient illustrative material, "The Dictionary of Standard Lithuanian" distinguishes at least two of the aforementioned shades – the first or the second and the third shade. The third shade of meaning is probably far enough from the first two shades to consider it an individual meaning. However, if we did not limit with the semantic group of names of currency units alone but also considered the distinction of meanings and shades in the context of the overall lexis of "The Dictionary of Standard Lithuanian", it would apparently be appropriate to provide the semantic structure of currency units as shades, the more so that it is rather commonplace in the lexicographical practice – most of the dictionaries under analysis do not divide the currency unit and its cash form into two individual meanings (if it is recorded altogether)