Modelling of the impact of emigrants’ qualification structure on the national economic growth : the case of Lithuania

LTPastarąjį dešimtmetį labai padidėjus emigracijos iš Lietuvos srautams, itin aktualus tampa emigracijos poveikio šalies ekonomikos augimui vertinimas, nes šalis praranda ekonominį, mokslinį, techninį, inovacinį potencialą. [...]Konstatuota mokslinė problema sąlygoja iškeltą straipsnio tikslą – parengti emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikio šalies ekonomikos augimui kompleksinio vertinimo modelį ir patikrinti jį Lietuvos atveju. [...]Emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikio šalies ekonomikos augimui vertinti, iki šiol nėra pateikta vienareikšmių atsakymų bei tyrimo metodų. Atlikta mokslinės literatūros analizė, leido pagrįsti prielaidą, kad egzistuoja įvairūs emigracijos bei emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikio šalies ekonomikos augimui kanalai. Nustatyta, kad analizuojant pasirinktą reiškinį, neprieita bendros nuomonės, kokie poveikio pasireiškimo būdai turi būti aptariami, nes tai priklauso nuo pasirinktos tyrimo krypties ir tikslo, gaunamų statistinių duomenų, kurių pagrindu atliekamas tyrimas. [...]Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad visą nagrinėjamą laikotarpį, gyventojų emigracija turėjo įtaką šalies ekonomikos augimui, tačiau šis poveikis nebuvo itin reikšmingas. Apibendrinus atlikto emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikio šalies ekonomikos augimui tyrimo rezultatus, galima teigti, kad atsižvelgiant į kvalifikacinę emigrantų struktūrą, gyventojų išvykimo poveikis ekonomikos augimui yra panašus, tačiau skiriasi poveikio mastas. Analizuojamu laikotarpiu emigracija sumažino vartojimo augimą, nes paprastai didžioji pajamų dalis yra skiriama vartoti.[autoriaus tekstas]. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią nuostolį dėl emigracijos šalis patyrė 2011 metais, nes pastaraisiais metais šį nuostolį lėmė didesnis emigrantų skaičius bei didesnės disponuojamosios pajamos, kurios sąlygoja didesnį vartojimo išlaidų praradimą ir net 2 p. p. sumažėjusi investavimo norma. Atlikus tyrimą nustatyta, kad emigracija visu analizuojamu laikotarpiu turėjo neigiamą poveikį šalies ekonomikos augimui. Įvertinus einamąjį emigracijos srautą, nustatyta, kad šalies ekonomikos augimas dėl emigracijos buvo vidutiniškai 0,03 proc. punkto lėtesnis, o įvertinus agreguotą srautą – 0,3 proc. punkto. Neigiamą poveikį turėjo ir kvalifikuotų ir nekvalifikuotų gyventojų emigracijaReikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Poveikis šalies ekonomikos augimui; Kvalifikacinė struktūra; BVP išlaidų metodas; Emigration; Qualification structure; Impact on the national economic growth; GDP expenditure approach.

ENOver the past decade significantly increased flows of emigration from Lithuania pointed out the relevance of emigration impact assessment on the national economic growth, as the country is losing economic, scientific, technical, innovative potential. Emigration has become one of the most important and controversial recent economic and political subject of discussions, however impact of different qualification groups on the national economic growth has not been emphasized. This is an important aspect of the research, because impact of migration on the national economic growth in the macroeconomic level depends on the political, economic and social conditions as well as on the individual characteristics of emigrants, their owned capital and behaviour. Therefore this paper presents the integrated assessment model of the impact of emigrants’ qualification structure on the national economic growth, which has been applied in the case of Lithuania. Emigration impact was assessed through the aggregated cost components, therefore GDP expenditure method has been chosen because it allows to identify systemically expenditure groups related to the economic growth through the incoming and outgoing cash flows which is determined by the emigrants’ role in every economic sector The calculation results showed that increase in part of qualified emigrants negatively influenced national economic growth during the whole analysed period. The biggest negative effect came from the change of consumption expenditure while the positive effect from the saved social benefits did not overcome the negative one. The calculations showed that the change of 10 per cent of emigrants’ qualification structure determined on average of 5 per cent of the GDP loss change in the country. [From the publication]

• Does emigration hurt the economy? Evidence from Lithuania / Gindrute Kasnauskiene, Remigijus Kavalnis. Organizations and markets in emerging economies. 2021, Vol. 12, no. 2(24), p. 440-458.
• Emigracijos poveikis Lietuvos ekonomikai / Sigitas Karpavičius. Pinigų studijos. 2006, Nr. 2, p. 21-41.
• Emigrantų piniginiai pervedimai ir jų poveikis ekonomikai / Gindra Kasnauskienė, Lina Buzytė. Pinigų studijos. 2011, Nr. 1, p. 31-47.
• EU integration & emigration consequences : the case of Lithuania / Laura Thaut. International migration. 2009, Vol. 47, iss. 1, p. 191-233.
• Gyventojų emigracijos poveikio darbo rinkai vertinimas / Gindra Kasnauskienė, Tomas Šiaudvytis. Lietuvos statistikos darbai. 2010, 49, p. 12-19.
• Migracijos poveikis darbo jėgos rinkos pusiausvyrai / Asta Stulgienė, Asta Daunorienė. Ekonomika ir vadyba. 2009, Nr. 14, p. 984-992.
• Polinkis emigruoti: priežasčių paieškos / Ieva Urbonavičienė, Manuela Tvaronavičienė. Verslas: teorija ir praktika. 2008, [t.] 9, Nr. 4, p. 253-260.
• The Evaluation of social and economic development of the region / Akvile Kilijoniene, Žaneta Simanaviciene, Arturas Simanavicius. Inžinerinė ekonomika. 2010, 21(1), p. 68-79.
• The Peculiarities of knowledge workers migration in Europe and the world / Rasa Daugėlienė. Inžinerinė ekonomika. 2007, Nr. 3 (53), p. 57-64.
• To stay or not to stay: that is a question / Egidija Ramanauskaite, Rimas Vaisnys. European scientific journal 2015, February special edition vol. 2, p. 110-116.