Comovements of financial markets in the EU countries

LT[...] Tyrimo naujumas pasireiškia tuo, kad ankstesni, akcijų ir obligacijų rinkų tarpusavio priklausomybės tyrimai, dažniausiai buvo atliekami JAV bei keliose kitose, didžiausiose šalyse (dažniausiai priklausančiose G7). Akcijų ir obligacijų rinkų tarpusavio priklausomybė visose Europos Sąjungai (ES) priklausančiose šalyse iki šiol nebuvo tirta. Mokslinis naujumas pasireiškia ir tyrimo metodologijoje: tyrimas apima finansų rinkų tarpusavio priklausomybės vertinimą keliais skirtingais metodais bei periodais. Tyrimo objektas: ES šalių akcijų ir vyriausybių obligacijų rinkos. Tyrimo tikslas: įvertinti ES šalių akcijų ir vyriausybių obligacijų rinkų tarpusavio priklausomybę ir pateikti rekomendacijas investicijų portfeliui diversifikuoti visu tiriamuoju bei ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti ir apibendrinti ankstesnius akcijų ir vyriausybės obligacijų rinkų tarpusavio priklausomybės tyrimus bei jų rezultatus; sukurti metodologiją akcijų ir vyriausybės obligacijų rinkų tarpusavio priklausomybei vertinti visu tiriamuoju bei ekonomikos nuosmukio laikotarpiu; įvertinti ES šalių akcijų ir vyriausybių obligacijų rinkų tarpusavio priklausomybę tiriamuoju laikotarpiu; įvertinti ES šalių akcijų ir vyriausybių rinkų tarpusavio priklausomybę ekonomikos nuosmukio laikotarpiu; pateikti rekomendacijas investicijoms į skirtingas turto klases diversifikuoti. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, palyginimo metodas, koreliacinė analizė. Pagrindiniai informacijos šaltiniai: Thomson Reuters, Pasaulio Banko bei Europos vertybinių popierių rinkų federacijos (FESE) duomenų bazės. Tyrimo laikotarpiai: 1993-2013 ir 2008-2013 metai.[...].Tyrimo metodologija sudaryta, siekiant patvirtinti arba paneigti šias iškeltas hipotezes: 1 Hipotezė: ES šalių akcijų ir vyriausybių obligacijų rinkų indeksų tarpusavio priklausomybė yra stipri. Ši hipotezė patvirtinama, jei priklausomybė tarp akcijų ir obligacijų indeksų yra vidutinė ir stipresnė daugiau nei 50 proc. tirtų ES šalių. 2 Hipotezė: ES šalių akcijų ir vyriausybių obligacijų rinkų indeksų tarpusavio priklausomybė sustiprėjo ekonomikos nuosmukio laikotarpiu (2008-2013). Ši hipotezė patvirtinama, jei priklausomybė tarp akcijų ir obligacijų indeksų ekonomikos nuosmukio laikotarpiu sustiprėtų daugiau nei 50 proc. tiriamų ES šalių. [...] Tyrimo rezultatai yra reikšmingi, nes suteikia galimybę palyginti akcijų ir vyriausybės obligacijų rinkų priklausomybę visose ES šalyse. Iš tyrimo pradžioje išsikeltų dviejų hipotezių patvirtinta tik viena. Taigi, ES šalių finansų rinkos yra priklausomos viena nuo kitos mažiau nei buvo tikėtasi ir vis dar egzistuoja galimybė diversifikuoti investicijų portfelį, formuojant jį iš skirtingų finansinio turto klasių. Tokie tyrimo rezultatai iš dalies sutampa su kitų mokslininkų tyrimų rezultatais, tačiau jie turėtų būti interpretuojami atsargiai, nes ne visi naudoti duomenys visiškai atitinka nustatytus kriterijus. [autoriaus santrauka]Reikšminiai žodžiai: Finansų rinkos; Vyriausybės obligacijų indeksai; Akcijų indeksai; Tarpusavio priklausomybė; Ekonomikos nuosmukis; Financial markets; Government bond indices; Stock indices; Financial crisis; European Union; Europos Sąjunga (European Union).

ENThis article examines comovements between stock and government bond markets in the EU countries. Previous authors mostly indicated significant highly volatile comovements between the markets. In addition, it was proven in several markets that in times of financial crisis the comovements between financial markets are becoming stronger and negative correlations appear indicating flight-to-quality from stocks to government bonds. Despite of that, there exists a tendency to analyze only financial markets of Eurozone countries leaving the rest of the EU members behind. The aim of this research was to fill this gap by providing insights of co-movements between stocks and government bond markets of al thel EU countries together with recommendations for portfolio diversification. The first stage of the research was implemented by using Pearson’s correlation coefficient. Logarithmic returns on 52 market indices were used for calculations of correlation coefficients in the period of 1993–2012. The second stage of the research included the estimation of correlations in the period of 2008–2013, commonly referred to as financial crisis. In addition, statistical significance of coefficients was evaluated by testing Fisher’s null hypothesis. The results of the research show that majority of correlation coefficients between stock and government bond indices were rather small and not significant during the full sample period with the exception in financial markets of Greece, Hungary, Lithuania and Romania (weak-medium statistically significant correlations). The results indicate financial markets in the countries mentioned being more related than in the rest of the EU countries, not being suitable for diversification between asset classes. No significant negative correlation between market indices in 1993–2013 was recorded implying that in times of stock market fall government bond markets would not be the safe haven for investors.Analysis of comovements between stock and government bond markets of the EU countries in the period from 2008 resulted in increase of correlation coefficients in 19 of 25 EU countries analyzed indicating strengthened comovements in times of financial stress. Despite of that, most of these correlations were positive. This is not beneficial for investors as diversification effect might disappear when it’s most needed. As exceptions should be mentioned Scandinavian countries where significant negative correlation coefficients obtained between stock and government bond indices indicate an existence of flight-to-quality. This could not be confirmed for the rest of the EU countries’ markets. The results of the research partly comply with the results of previous studies in the topic, mostly confirming the tendencies for biggest EU financial markets. The research can be further implemented towards different directions: inclusion of the US as the major financial market, concentration on the countries with strongest comovements and provision of detailed estimation of them; inclusion of corporate bond indices; choice of other method for estimation of comovements between financial markets of the EU countries. Finally, the analysis needs more focus on the investigation of the reasons for differences in the relationship between financial markets. [From the publication]

• Baltijos šalių sektorinių akcijų kainų indeksų VAR modelis / Roma Uzdanavičiūtė, Rimantas Rudzkis. Lietuvos matematikos rinkinys. 2011, t. 52, spec. nr, p. 332–337.
• Development, implementation and evaluation of multistage investment strategies / Eimutis Valakevicius, Kristina Vaznelyte. Inžinerinė ekonomika. 2012, 23 (2), p. 144-153.
• Going global or staying local: determinants of domestic and international corporate bond issues in the Baltics / Oskars Vainovskis, Tenis Lenerts, Natalja Tocelovska. European integration studies. 2023, No. 17, p. 141-152.
• Investment decisions modelling along sustainable development concept on financial markets / Aleksandras Vytautas Rutkauskas, Algita Miečinskienė, Viktorija Stasytytė. Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas. 2008, t. 14, Nr.3, p. 417-427.