Apibrėžiamųjų būdvardžių aprašo perspektyva
LTVienas straipsnio uždavinių yra įrodyti, kad apibrėžtumas nėra būdvardžio kategorija, o sietinas išimtinai su daiktavardine fraze, kurios pagrindine funkcija diskurse – referento identifikavimas. Kartu derėtų pabrėžti, kad nors apibrėžiamoji predikacija atlieka referencijos koordinavimo diskurse funkciją, ji yra sietina su daiktavardinės frazės funkcine vidaus struktūra: tik apibrėžtumo vs neapibrėžtumo deskripcija iš daiktavardinio junginio galutinai suformuoja daiktavardinę frazę, taip parengdamas šią sintaksinei vartosenai ir galiausiai – komunikavimo uždaviniams. Taigi apibrėžiamoji deskripcija diskurso lygmeniu signalizuoja apie daiktavardinės frazės referento unikalios identifikacijos galimybę, tačiau šią signalinę funkciją ji gali atlikti tik išskirdama vienintelį daiktavardžiu reiškiamo tipo T egzempliorių t1. Ši instancijos presupozicija ir verčia apibrėžtumą laikyti pirmiausia daiktavardinės frazės, o ne diskurso kategorija. Pagrindinė įvardžiuotinių būdvardžio formų funkcija lietuvių kalboje yra referentinė. Tokių būdvardžių įvardinę morfemą apibrėžus kaip gramatinės prigimties apibrėžiamąją deskripciją, sietiną su daiktavardinės frazės vidaus funkcine struktūra, toliau norėta atidžiau pasižiūrėti, kiek prie referencijos koordinavimo diskurse prisideda paties būdvardžio deskripcija. Kitaip tariant, kiek ir kaip įvardinės morfemos teikiama apibrėžtumo deskripcija, kuri pati viena tesugeba signalizuoti apie daiktavardinės frazės referento unikalią kontekstinę identifikaciją, „bendradarbiauja“ šiuo identifikacijos reikalu su būdvardžio teikiama semantine deskripcija.Reikšminiai žodžiai: Apibrėžtumas; Būdvardis; Definiteness; Adjectives.
ENOne of the tasks of the article is to prove that explicitness is not a category of an adjective but should be related to exceptionally noun phrase, whose main function in the discourse is identification of the referent. In addition, it should be stressed that although the defined predication performs the function of reference in the coordination discourse, it should be related to the noun functional internal structure of a phrase: only the description of explicitness and non-explicitness from the combination of nouns finally forms the noun phrase, thus preparing it for syntax use and finally – for communication tasks. Therefore the explicit description on the discourse level signals on the possibility of unique identification of the referent of the noun phrase, however it can perform this signaling function only by distinguishing the unique specimen t1 of the nouns’ type T. This presupposition of the instance forces to consider explicitness the category of the noun phrase rather than the discourse. The main function of the pronominal forms of adjectives in the Lithuanian language is of the referential character. The pronominal morpheme of such adjectives, defined as the description, defined by the grammatical nature, should be related to the internal functional structure of the noun phrase and afterwards attempts were made to see more clearly how the description of the adjective itself contributes to the reference in the coordination discourse. In other words, the extent and the way the description of explicitness, provided by the pronominal morpheme, which alone can only signal on the unique contextual identification of the referent of the noun phrase, “cooperates” in terms of identification with the semantic description, provided by the adjective.
- Adjectival definiteness marking in Lithuanian - one more puzzle piece: qualitative adjectives that could but do not take definite forms / Ringailė Trakymaitė. Baltistica. 2021, t. 56, Nr. 1, p. 19-79.
- Apibrėžtumo kategorija ir jos tyrimai lietuvių kalbotyroje / Birutė Spraunienė. Lietuvių kalba. 2008, 2, 1 pdf (11 p.).
- Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
- Determination and modification: topology of prenominal attributes in Lithuanian / Ringailė Trakymaitė. Kalbotyra. 2018, t. 71, p. 84-133.
- Ingresyvinio aspekto raiškos konstrukcijoje vartojamų jungčių "pasidaryti" ir "tapti" sintaksinė bei semantinė distribucija dabartinėje lietuvių kalboje: empirinis tyrimas "Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno" duomenų pagrindu / Rolandas Mikulskas. Lietuvių kalba. 2021, 16, p. 178-231.
- Įvardžiuotinės formos makroekonomikos terminijoje: vartojimo dėsningumai ir svyravimų priežastys / Ramunė Vaskelaitė. Terminologija. 2019, 26, p. 103-139.
- Jungties konstrukcijos ir jų gramatinis kontekstas / Rolandas Mikulskas. Acta linguistica Lithuanica. 2009, t. 61, p. 113-156.
- Paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių opozicija lietuvių kalboje kaip apibrėžtumo sistema / Birutė Spraunienė. Acta linguistica Lithuanica. 2008, t. 59, p. 109-139.
- Pastabos dėl sintaksinio dviprasmiškumo sąvokos ir kiti susiję dalykai / Rolandas Mikulskas. Acta linguistica Lithuanica. 2006, t. 55, p. 1-53.
- Категория определенности / неопределенности и формы прилагательных, называющих материал, в церковнославянском и литовском языках (исторический аспект) / С. В. Власова. Русистика и компаративистика. 2011, 6, p. 180-190.
- Нейтрализация семантики определенности и ее связь с историей форм прилагательного в русском и литовском языках / Светлана Витальевна Власова. Русистика и компаративистика. 2021, 15, p. 163-181.
- Формы прилагательных и определенность уникального объекта в церковнославянском тексте XII-XIII вв / Власова Светлана. Kalba ir kontekstai. 2016, t. 7(1), d. 1, p. 164-172.
