Belaukiant tęsinio : serijiniai romanai ir pirmieji lietuviškos spaudos skaitytojai

LTStraipsnyje nagrinėjama XIX a. pabaigos skaitytojų ir pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių sąveikos procesas, analizuojamas kaip bendrojo teksto – spaudos istorijos – rašymas. Jo dalimi tampa ir paskiri pirmųjų skaitytojų, pamažu tampančių „sunkios rankos raštininkais“, įgyvendinti siužetai. Skaitytojo ir teksto ryšys aiškinamas Paulio Ricoeuro ir Ritos Felski sąvokomis, įvardijančiomis skaitytojo pasaulį restruktūruojantį susidūrimą su tekstu. Spaudos draudimo epochoje balso atgavimas ir tęsinio poreikis pasirodo kaip svarbiausi skaitytojo įsirašymo į spaudos istoriją motyvai. Balso atgavimą siejame su melodramine raiška, kurios bruožus pilniau išskleidžia lenkų rašytojos Marios Rodziewiczównos romanai. Tęsinio pažadą užtikrina tekstų sklaidos būdas – jų serializacija spaudoje. Šios autorės kūryba pasirodo kaip pozityvistinių nuostatų modifikacija ir į skaitytoją nukreiptas, atpažinimo-pripažinimo logika grįstas kvietimas įsirašyti į tekstą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: XIX a. pabaigos periodinė spauda; Skaitytojas; Melodraminė raiška; Maria Rodziewiczówna; Atpažinimas; Periodic press of the end of the nineteenth century; Reader; Melodramatic expression; Maria Rodziewiczówna; Recognition.

ENIn this analysis the author discusses the interplay between late nineteenth century readers and the first Lithuanian periodicals, proposing that the history of the Lithuanian press be seen as the writing of a single text. To interpret the reader-text relationship, the author draws on the concepts of Paul Ricoeur (who sees the text as offering a project for a possible world) and Rita Felski (who argues that recognition is a significant mark of the reader-text relationship) – their description of the interaction with the text and its restructuring of the reader’s world. The author posits that in this situation the collective authors of a text create a projection of the world and propose a way of being in it; as a result, the plots lived out by early readers who gradually became "heavy-handed scribes" become part of press history. Recovery of voice and the need for a sequel emerge as the most important motifs in the reader’s inscription into press history. Recovery of voice is related to melodramatic expression, whose characteristics are manifest in translations of the Polish author Maria Rodziewiczówna’s novels. The promise of a sequel is guaranteed by the means of the texts’ distribution – their serialization in magazines. This writer’s work appears as a modification of positivist attitudes and a recognition-based invitation to the reader to inscribe herself/himself into the text. Rodziewiczówna’s melodramatic narrative establishes the most common kind of recognition structure – rituals of moral address appear as narratives of self-discovery, encouraging the reader to become part of the sequel. [From the publication]