Imagologija kaip instrumentas (e)migracinio identiteto specifikai tirti

LTStraipsnio tikslas – įvesdinti į platesnę Lietuvos metodologinę apyvartą esmines literatūrinės imagologijos teorines nuostatas, pristatyti kertinius jos konceptus (savivaizdis, „hetero“ įvaizdis, stereotipas) ir pozicionuoti metodą kitų literatūros teorijos ir analizės disciplinų lauke. Įvedus naują žiūros perspektyvą apibūdinama, kokių impulsų imagologijos resursai gali suteikti tiriant vis gausėjančioje lietuvių ir latvių (e)migracijos literatūroje aptinkamus mobilius įvaizdžius ir kintantį lietuvių bei latvių tautų savivaizdį. Trumpai peržvelgiant lietuviškojo ir latviškojo tautinio charakterio (national character) savybes, kurios diegiamos per (e)migracijos literatūros naratyvus ir suvokiamos kaip „įsivaizduojamos“, bandoma rekonstruoti iš literatūrinių reprezentacijų ryškėjančią baltų (e)migrantų kultūros imageriją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Imagologija; Įvaizdis; Emigracija; Literatūra; Latvių literatūra; Nacionalinis identitetas; Imagerija; Imagology; Image; Emigration; Lithuanian literature; Latvian literature; National identity; Imagery.

ENThe author of this article seeks to contemporize the question of national identity and to test the relavance of comparative imagology for the study of texts generated by the latest wave of Lithuanian and Latvian (e)migration in the twenty-first century. In the first part of the article she presents the main principles of literary imagology (the French and Aachen schools) and explains its connections with other literary analytical disciplines. In her textual explorations, Laurušaitė draws on the methodological possibilities offered by the Aachen school. The nature of comparative imagology dictates that images are not studied in terms of an isolated national culture, as products of national essentialism, but as resulting from the interweaving of transnational contexts. In this article, the author scans contemporary Lithuanian and Latvian (e)migration literature, looking for recurring images that capture Baltic (e)migrant identity. She groups these in concentric layers of imagery (geographic, topographical, social, culinary, and so on) that bear witness to Baltic "self-image" and the national characteristics that other peoples attribute to the Balts ("hetero image"). She concludes that Lithuanians and Latvians identify themselves, and are identified by others, in negative terms. The literary "hetero" images discussed here indicate that people of other nationalities do not have an appropriate understanding of Baltic national character and often succumb to negative stereotypical images circulating in popular culture. [From the publication]