LTTaikant sociopolitinę perspektyvą šiame darbe nagrinėjamas Lietuvos sovietinių rašytojų santykis su nacionaliniais procesais sovietmečiu, pagrindinį dėmesį skiriant nacionalizmo “nudrenavimui”, etninio partikuliarizmo plėtojimui sovietmečio sąlygomis, jo santykiui su sovietiniu universalizmu ir centro intervencionistine politika. Rašytojų pavyzdžiu parodoma kultūros elito svarba sistemos valdymui sovietinėje periferijoje, kylančios įtampos įvairiais sovietmečio laikotarpiais, taip pat jų strategijos reaguojant į daugiatautei visuomenei skirtas “tautų suartėjimo” iniciatyvas ir sovietinę modernizaciją. Tyrime išryškėja, kokius panašumus ir skirtumus turėjo mieželaitiškoji ir marcinkevičiškoji linijos, kiek jos buvo palankios centro politikai ir partikuliarizmo skatinimui, kuo buvo charakteringos Antano ir Tomo Venclovų, Marcelijaus Martinaičio, Grigorijaus Kanovičiaus, Icchoko Mero, Igorio Kašnickio ir kitų literatų trajektorijos.Reikšminiai žodžiai: Sovietinis laikotarpis; Rašytojai; Nacionalizmas; Soviet period; Writers; Nationalism.
EN[...] Writers, as authors and active participants in the political-cultural system, played important role in expressing Lithuanian national identity under conditions of the Soviet period, both legitimising and dismantling the system, being noticeable through involvement in creating Soviet identity not only in the development of Soviet Lithuanian identity, but also inevitably forging a link to the process of formation of the "Soviet nation" in general. This monograph is about four generations of Soviet Lithuanian writers, their multifaceted relationship with the system and changes in this relationship, about atmosphere at the Union of Writers, gradually establishing dominating views and often imposing discipline, also about important shift in culture and circumstances of writers in the 1960s, which less than twenty years later had obvious impact on another breaking point in the years of Atgimimas. [...]. [From the publication]