The Origin of the denominative type Lith. -áuti, -áuja, OCS -ovati, -ujǫ

LTTradicinė idėja, kad denominatyvinio veiksmažodžių tipo lie. ‑áuti, ‑áuja, s. sl. ‑ovati, ‑ujǫ priesaga kilo iš denominatyvinių veiksmažodžių, padarytų iš kažkokio ide. -u-kamieno tipo, yra pernelyg problemiška ir nepaaiškina priesagos ‑áuti/‑ovati formos (lie. ‑áu‑, sl. *‑ű‑ prieš priebalsius / lie. ‑ãv-, sl. *‑ov‑ prieš balsius). Kaip alternatyva yra siūlymas kildinti lie. ‑áu‑ti/‑ov‑a‑ti iš ide. veiksmažodinės šaknies *h2euh1- (s. i. ávati „gelbėti“, lot. (ad)iuuāre „t. p.“, auēre „trokšti“ ir kt.). Denominatyvinė bl.-sl. priesaga *‑HauH‑[...]e/o‑ atsirado arba per univerbaciją iš frazeologizmų su *HauH‑ arba, veikiausiai, iš denominatyvinių veiksmažodžių, išvestų iš sudurtinių žodžių su antruoju dėmeniu *°H(a)uH‑. Pastarasis procesas turi gerų paralelių kitose ide. kalbose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodžiai; Verbs.