[Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje] : recenzija

LTRecenzijoje aptariamas Arvydo Pacevičiaus sudarytas straipsnių rinkinys „Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje“ (Vilnius, 2013). Pastaraisiais metais Lietuvoje suintensyvėjo egodokumentikos tyrimai. 2013 metais baigti du egodokumentų skaitmeninimui, sklaidai ir tyrimams skirti projektai (Lietuvos egodokumentinio paveldo ir Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės kūrimas), mokslinei vartosenai atverti abiejų projektų duomenynai. 2013-aisiais pasirodė Lietuvos egodokumentiniam paveldui, jo tyrimams, metodikai, teorijai ir praktikai skirtas solidus, 510 puslapių straipsnių rinkinys, kuriame publikuojami 2011 metų spalio 29–30 dienomis konferencijoje „Lietuvos egodokumentinis paveldas Europoje: tyrimai, interpretacijos, sklaida“ skaitytų pranešimų pagrindu parengti straipsniai ir studijos. Laiškai, dienoraščiai ir kiti pirmuoju asmeniu rašyti tekstai (egodokumentai) iki šiol Lietuvos mokslininkų buvo tiriami ne kaip visuma, o kaip pavieniai, dažniausiai su konkrečiu asmeniu, istoriniu įvykiu susiję pagalbiniai dokumentai (šaltiniai). Sraipsnių rinkiniu siekta užpildyti sistemingų ir kompleksinių Lietuvos ir lietuviško egodokumentinio paveldo tyrimų ir jų rezultatų sklaidos stygių. Rinkinyje publikuojama 19 straipsnių, suskirstytų į 5 teminius skirsnius: „Tyrimų problemos“, „Projektinės patirtys“, „Atodangos“, „Ištakos“ ir „Tapatumų sklaida“. Recenzuotame rinkinyje tik epizodiškai aptarta kalbinės tapatybės raiška egodokumentikoje. Tokia tyrimų perspektyva lietuviškame kontekste padėtų fiksuoti lietuviškosios (kalbinės) tapatybės suvokimą, jos raidą, sąsajas su socialiniais, politiniais, ideologiniais visuomenės pokyčiais ir kt.Reikšminiai žodžiai: Egodokumentai.