[Kristijono Donelaičio rankraščiai : fotografuotinis leidimas] : recenzija

LTRecenzijoje aptariama knyga „Kristijono Donelaičio rankraščiai. Fotografuotinis leidimas“. Recenzentas pažymi poligrafinę knygos kokybę ir tai rodančią valstybės institucijų, finansavusių knygos leidimą, požiūrį į K. Donelaitį ir jo palikimo leidybą. Tačiau kartu pažymėjus, kad knygos formatas labai nepatogus, keliamas klausimas, ar reikėjo naujo šios knygos leidimo, net jei tai leidinys, skirtas jubiliejiniams metams. Recenzentas pristato knygos sudarytojų M. Vaicekausko ir D. Krištopaitienės paaiškinimus apie naujo leidimo būtinybę, pasitelkus šiuolaikines skaitmenines ir grafines priemones, pateikti naują teksto redakciją. Šie paaiškinimai recenzento neįtikina, todėl jis kelia klausimą, ar naujasis leidinys gali užpildyti tyrimų apie K. Donelaitį spragas ir pateikti ką nors naujo moksline prasme. Pažymima, kad faksimilėje tepateiktos dvi originalios „Metų“ dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“ ir dokumentinis J. F.Holfeldto nuorašo fragmentas. Pabrėžus, kad visi K. Donelaičio leidėjai keitė tekstą, akcentuojama, kad laisviausiai su tekstu elgėsi L. Rėza, o tiksliausiai – F. Nesselmannas. Naujasis leidimas lyginamas su senesniaisiais leidimais, nagrinėjami leidinyje pateikti F. Nesselmanno užrašai. Keliama prozodinių ženklų autorystės problema. Aptariama poemos dalių kaip visumos problema, keliant klausimą, ar visos keturios dalys buvo sukurtos iškart, ar kiekviena dalis yra savarankiškas darbas, vėliau tapęs poetiniu vieniu. Recenzento manymu, pripažinus, kad keturios dalys yra atskiri vienetai, kiltų ir poemos pavadinimo klausimas.Reikšminiai žodžiai: Kristijonas Donelaitis; Senieji rankraščiai; Kristijonas Donelaitis; Old manuscripts.