Nekaitomas žodis "būtent" XVI –XVII amžiaus lietuviškuose raštuose

LTStraipsnyje pateikiamas istorinis tyrimas apie nekaitomo žodžio „būtent“ paplitimą senuose lietuviškuose raštuose XVI-XVII a. Pirmojoje lietuvių k. gramatikoje – D. Kleino „Grammatica Litvanica“ (KlG, 1653) – šis žodis apibrėžiamas kaip aiškinamasis jungtukas. Lotyniškoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco „Compendium Grammaticae Lithvanicae“ (SŠG, 1673) tiriamasis žodis kalboje gali eiti ne vien tik jungtuku, bet ir prieveiksmiu, galinčiu atlikti tvirtinamąją funkciją. XVI-XVII a. tekstų analizė parodė, kad žodį „būtent“ vartojo tiktai tie autoriai, kurie gyveno ir dirbo Mažojoje Lietuvoje. Pirmą kartą rašomojoje kalboje „būtent“ užfiksuotas „Wolfenbüttelio postilėje“ (1573) nesutrumpėjusia forma „butinte“. XVI–XVII a. raštuose rasti 72 šio nekaitomo žodžio vartosenos pavyzdžiai. Daugiausia jų J. Bretkūno raštuose: 48× „Postilėje“ (1591) ir 1× „Psalmyne“. Naujojo ir Senojo Testamento vertimų duomenys negalutiniai. Kituose XVI– XVII a. Mažosios Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose nustatytas 21 „būtent“ atvejis: 3× gramatikose (1× KlG bei 2× SŠG), 6× rankraštiniuose žodynuose (1× Lex ir 5× C) ir 12× religiniuose tekstuose (1× WP; 4× MT, MTP; 3× RPs; 1× KlNG; 1× RG; 2× ŠKS). Palyginus vertimus su vertimo originalais, paaiškėjo, kad lietuviškuose raštuose žodžiu „būtent“ buvo verčiamas vok. „nemlich“ (BST Sk 31,8; BNT Rom 2,6–7; BPs 122,4; RPs 122,4; RPs 84,4; RPs 106,7; MTP 6r12; MTP 14r10; MTP 33v17; C II 12519–21; C II 20017; C II 86325; RG 1981; ŠKS 1913; ŠKS 633), vok. gar (KlNG 28114), lot. praesertim ir nempe (MT 99v19; C I 24121). Iš viso verstuose šaltiniuose rasta 18 „būtent“ vartosenos pavyzdžių. J. Bretkūnas buvo kūrybingas vertėjas, kartkarčiais jis „nemlich“ versdavo žodžiais „tatai“ arba „nun“ arba vengdavo tiesioginio vertimo.Tačiau net tris kartus dažniau (48×) tiriamasis žodis vartotas J. Bretkūno „Postilės“ pamoksluose, kurie nelaikomi verstais. Tad, galima teigti, kad „būtent“ nebuvo vien tik iš vokiečių kalbos nusižiūrėtas žodis, tiesiog vertinys. Senųjų raštų analizė rodo, kad dažniausiai tiriamasis žodis buvo vartojamas sakinio viduryje, paprastai jis buvo įrašomas tarp dviejų daiktavardžių, kad patikslintų ar paaiškintų pirmąjį, taip jis naudotas ir J. Bretkūno „Postilėje“. Religinių tekstų vertimuose S. Vaišnoras, J. Rėza ir kiti dažniausiai griežtai laikydavosi pirminio šaltinio; žodis „būtent“ reikšdavo pasakymo tikrumą arba ko nors pabrėžimą. Ir Mažosios Lietuvos senuosiuose raštuose, ir dabartinėje lietuvių kalboje „būtent“ buvo daugiareikšmis bei daugiafunkcis nekaitomas žodis. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Nekaitomi žodžiai.

ENThis paper is a historical study of the non-inflected word "būtent" ‘namely’ in old Lithuanian texts of the 16–17th century. The first Lithuanian grammar "Grammatica Litvanica" (1653) by Danielius Kleinas defines "būtent" as an explanatory conjunction. A later grammar by Kristupas Sapūnas and Theophil Schultz (1673) interprets it not merely as a conjunction, but also as an affirmative adverb. Analysis of other texts of the 16–17th centuries has revealed that "būtent" was used exceptionally by the authors of Lithuania Minor and not by those of Lithuania proper. The first record of this word was found in manuscript "Wolfenbüttel Postilla" (WP; 1573) as "butinte" (a long, non-abridged form). In Lithuanian texts of the 16–17th centuries there were 72 cases of "būtent" found. Majority of them were attributed to a hand of a single author Jonas Bretkūnas – 48× in his "Postilla" (1591) and 1× in "Psalteras" (1580). Data from Bretkūnas manuscript translations of both New and Old Testament were not completely available to provide concrete numbers. In other 16–17th century Lithuanian texts 21 cases of "būtent" were spotted: 3× in grammars (in the grammars by Kleinas and by Sapūnas and Schultz, resp. 1× and 2×), 6× in manuscript dictionaries (1× Lex and 5× C), 12 in various religious writings (1× WP, 1× MT, 3× MTP, 3× RPs, 1× KlNG, 1× RG, 2× ŠKS). In translated Lithuanian texts "būtent" was translated as an equivalent of either German "nemlich" (BST 4 Mo 31,8, BNT Rom 2,6–7, BPs 122,4, RPs 1224, RPs 844, RPs 1067, MTP 6r12, MTP 14r10, MTP 33v17, C I 24122, C II 12519–21, C II 20017, C II 86325, KING 28114, RG 1981, ŠKS 1913, ŠKS 633) or Latin "praesertim" (MT 99v19). In all, translations provide 18 cases of "būtent". Bretkūnas was quite a creative translator, since along with "būtent.In Bretkūnas’s original (not translated) work "Postilla", however, the case of "būtent" was even more frequent (48×). Thus, "būtent" was not just a loan-translation, but a word functioning in original text as well. The analysis has revealed that "būtent" was most frequently used in the middle position of a sentence, between nouns, to concretise the meaning of the first, more generic noun - this was one of the most typical positions of "būtent" in Bretkūnas’s "Postilla". In translations of religious texts Simonas Vaišnoras, Jonas Rėza, and others typically strictly followed the primary source; "būtent" either imparted certitude (assertion) to their sentences or was used for emphasis. Both in the early writings of Lithuania Minor and in contemporary Lithuanian "būtent" was/is a polysemous and polyfunctional non-inflected word. [From the publication]