Antano Baranausko lietuvių bendrinės kalbos teorija : priėmimas Žemaičių kunigų seminarijoje

LT1870 m gruodžio 31 d. A. Baranauskas, paskirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus, pradėjo dėstyti homiletiką – pamokslų sakymo teoriją ir praktiką lietuvių kalba Žemaičių (Telšių) dvasinėje seminarijoje Kaune. Pirmuosius du metus seminarijos studentai rengti homiletikos kursui – mokomi lietuvių kalbos ir pamokslų sakymo meno. Seminarijos studentai buvo kilę iš įvairių Kauno apskrities vietovių, todėl A. Baranauskui reikėjo skirtingomis tarmėmis kalbančius studentus mokyti bendrinės lietuvių kalbos. Tam jis sukūrė unikalų rašomosios bendrinės kalbos (rbk) modelį. Straipsnyje siekiama detaliau patyrinėti, kokia A. Baranausko bendrinė kalba atrodė amžininkams, ypač jo artimiausios aplinkos – Žemaičių Romos katalikų dvasinės seminarijos ir vyskupijos centro – atstovams, kaip jie reagavo į rbk teoriją. J. Tumas-Vaižgantas teigė, kad seminaristai nepalankiai žiūrėjo į A. Baranauską ir jo rbk. Vis dėlto, kaip liudija išlikę Baranausko mokinių (M. Jurgaičio, J. Žebrio) laiškai, ne vienam klierikui šis rbk modelis buvo ne tik studijų objektas, bet turėjo atrodyti tinkamas kasdieninei komunikacijai raštu. Vėliau Baranausko rbk principus jie taikė leisdami lietuviškas knygas (J. Lideikis, Žebrys, A. Karosas). Tik paskutiniajame XIX amžiaus dešimtmetyje, vis labiau įsigalint periodikos kalbos modeliui, Baranausko rbk ėmė atrodyti mažiau patraukli, jos sekėjai ėmė atsisakyti kai kurių jo rbk reikalavimų. Nuo 1881-ųjų iki 1908-ųjų popiežiaus Leono XIII laiškų tikintiesiems vertimai, vyskupo Mečislovo Paliulionio ganytojiški laiškai rašyti laikantis Baranausko rbk principų.A. Baranausko rbk tapo Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio raštinės oficialiosios kalbos modeliu. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Lietuvių bendrinės kalbos teorija; Antanas Baranauskas; Model of standard Lithuanian.

ENOn December 31, 1870, Motiejus Valančius appointed Antanas Baranauskas to teach homiletics - the theory and practice of preaching in Lithuanian in The Samogitian Theological Seminary in Kaunas. During the first two years seminary students were being prepared for the homiletics course - they were taught the Lithuanian language and later studied the art of preaching. Seminary students came from various places of Kaunas province, so Baranauskas had to find a way to teach various-dialects-speaking seminarians the Lithuanian language. To that purpose, he created a unique model of standard written Lithuanian. This research was intended to uncover what contemporaries were thinking about Baranauskas’s standard language, in particular-how his immediate environment - The Samogitian Theological Seminary and Diocese Center - accepted or rejected Baranauskas’s standard language theory. According to Juozas Tumas-Vaižgantas, the seminarians disapproved Baranauskas’s standard language theory. But letters of some of them (of Marcijonas Jurgaitis and Juozapas Žebrys) prove that to at least a part of seminarians the model of Baranauskas’s standard language was not only the object of study, but also seemed very appropriate for everyday written communication. Later some of Baranauskas’s students applied his standard written Lithuanian in the publication of books (Juozapas Lideikis, Žebrys, Antanas Karosas). Only in the last decade of the nineteenth century, when the language model of periodicals came into force, Baranauskas’s standard language lost its attractiveness, his followers were abandoning certain of features. Still, in 1881 and later, the translations of the letters of Pope Leo XIII , as well as bishop Mečislovas Paliulionis’s pastoral letters in Lithuanian were written in accordance with the principles of Baranauskas standard language.Baranauskas’s written standard model retained status of the official language in Samogitian Bishop Paliulionis’s office until 1908. [From the publication]