Martyno Mažvydo ir Baltramiejaus Vilento parašai 1554 metų Prūsijos Bažnyčios generalinio sinodo dokumentuose

LTStraipsnyje nagrinėjami Prūsijos Bažnyčios generalinio sinodo, vykusio 1554 metų rugsėjo 2–24 dieną Karaliaučiuje, dokumentai, saugomi Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve Berlyne, Kunigaikščio laiškų fonde. Autorės manymu, trijų dabar žinomų kunigų pasirašytų dokumentų lyginamoji analizė leidžia kelti versiją, kad 1554 metų rugsėjo 19 dienos dokumentas, kurį pasirašė 112 kunigų, gali būti rašytas anksčiau už kitus du, tačiau jam identifikuoti ir datuoti reikia istorinių faktų apie Prūsijos Bažnyčios generalinio sinodo eigą ir jame svarstytas problemas. Pažymima, kad kunigų parašai reikšmingi ne tik kaip autografai, bet ir kaip dalyvavimą generaliniame sinode liudijantys įrašai. Teigiama, kad svarbu ne tik įrašus matyti vizualiai, bet ir žinoti, ką kartu su kitais svarstė ir savo parašais tvirtino lietuviškose Prūsijos Kunigaikštystės parapijose dirbę evangelikų liuteronų kunigai. Autorė aptaria Prūsijos bažnyčios generalinį sinodą Karaliaučiuje, atskleidžia jo sušaukimo priežastis, eigą ir priimtus dokumentus. Išsamiai tyrinėjamas rugsėjo 12 d. dokumentas, atliekama parašų analizė, pateikiant dokumentų faksimiles. Konstatuojama, kad Mažvydo, Vilento, Jono Tartilavičiaus Batakiečio, Gregorijaus Vilniečio ir kitų lietuviškose Prūsijos Kunigaikštystės parapijose dirbusių kunigų parašai generalinio sinodo dokumentuose rodo nuosaikią jų laikyseną XVI amžiaus vidurio procesuose, kilusiuose dėl teologijos dogmų interpretacijos, ir liudija tradicinės liuteronų teologijos pripažinimą.Reikšminiai žodžiai: Martynas Mažvydas; Martynas Mažvydas.