Bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių teisinių ginčų ir konfliktų specifika Vilniaus mieste XVIII amžiuje

LTTiriant teisinius bajorų pasauliečių ir katalikų dvasininkų bei vienuolių konfliktus XVIII a. Vilniuje aiškėja, kad tokių bylų būta nemažai. Vilniaus pavieto pilies ir žemės teismų, Lietuvos metrikos asesorių teismo, Lietuvos iždo tribunolo bylų medžiaga suteikia nemažai informacijos apie ekonominius finansinius ir smurtinius konfliktus Vilniaus erdvėje. Ekonominiai finansiniai konfliktai dažniausiai kildavo dėl mokesčių, prekybos, muitų Vilniuje tarp bajorų pasauliečių ir dvasininkų bei vienuolių. Kita nemaža bylų grupė – konfliktai dėl skolų negrąžinimo. Buvo konfliktų ir dėl nuosavybės, dėl statant padarytų nuostolių, testamentų, bet jie nebuvo dažni. Iš smurtinių konfliktų galima išskirti kūno sužalojimo, nelegalaus įkalinimo, miesto namų užpuolimo ir plėšimo. Nors gausiausi buvo kūno sužalojimo nusikaltimai, proporcingai (palyginti su kitais Vilniaus paviete įvykusiais bajorų nusikaltimais) aiškėja, kad jie buvo retesni nei tokie mažai paplitę nusikaltimai kaip miesto namų užpuolimai. Straipsnyje analizuojama medžiaga neleidžia spręsti apie kažkokius sisteminius konfliktus tarp dviejų visuomenės sluoksnių, tai buvo daugiau tik asmeniniai, kai kada instituciniai konfliktai. Vertinant bylų informaciją galima teigti, kad sprendžiant smurtinius ir nesmurtinius konfliktus tarp bajorų pasauliečių bei katalikų dvasininkų Vilniuje juntamas tam tikras lygiavertiškumas. Bajorai pasauliečiai bei dvasininkai buvo iš esmės vieno luomo atstovai. Nors jų statusas ir priklausymas institucijoms buvo skirtingas, bet interesai, erdvė, padėtis visuomenėje, galimybės per teisminį procesą, net gyvenimo būdas buvo iš esmės tapatūs. Dažnai dvasininkai atstovavo būtent savo giminės, o ne savo visuomeninio sluoksnio interesams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisiniai ginčai; Katalikų dvasininkai; Vienuoliai; Bajorai; Vilnius; Miestas; Legal disputes; Catholic clergy; Gentry; Nobility; Vilnius; City.

ENWhile investigating the legal conflicts between lay gentry and Catholic clergy (priests and monks) in 18th century Vilnius, it becomes evident that such cases were not rare. Data available from Vilnius District castle and land courts, Lithuanian Metrics’ Assessor Court, and the Tribunal of the Lithuanian Treasury disclose considerable information about economic and financial as well as violent criminal conflicts in Vilnius. In the economic financial sphere, the main court cases were related to taxes, trade, and customs. Another large group of cases involved conflicts concerning non-payment of debts. Moreover, there also were conflicts related to property, losses incurred during construction, and wills, but these were less common. The conflicts involving criminal violence were of these types: bodily injury, illegal imprisonment, home invasion, and robbery. Although bodily injuries were the most numerous proportionally (compared with other crimes committed by nobles in the district of Vilnius), such crimes were even more rare than such already infrequent crimes as, for example, assaults upon city houses. Analyzing these data does not disclose the presence of any systematic conflicts between two layers of society; rather, these conflicts usually were personal or sometimes institutional in nature. The data allow the conclusion that the resolution of both violent and non-violent conflicts between lay nobles and Catholic clergymen in Vilnius shows a certain equity. The lay noblemen and the clergymen generally were representatives of the same social class. Even though their status and institutional affiliation might have been different, their interests, their temporal and geographical location, their position in society, their rights and the possibilities open to them in the judicial process, even their lifestyles in general were similar.Often the clergy represented the interests of their family rather than that of their social class. [From the publication]