Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos
LTSkaitytojams ir tyrėjams pristatoma kolektyvinė monografija „Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos“ parašyta remiantis Vytauto Didžiojo universiteto 2012–2015 m. vykdytu mokslo tyrimų projektu „Kultūros institucijų komunikacinių kompetencijų plėtra žinių ir kūrybos visuomenės kontekste“, kurio duomenys apima 2008–2013 m. Kauno, Šiaulių, Klaipėdos miestuose ir rajonuose veikiančias kultūros įstaigas. Tyrimą sudaro teorinės studijos ir kritinė jų plėtra, atvejų analizė, kiekybiniai ir kokybiniai duomenys. Monografijos autoriai siekia atskleisti komunikacijos veiksmo ir kultūros bei kūrybinių industrijų teorines sąsajas, parodyti jų prieštaravimus ir konfliktus bei, remdamiesi atliktu tyrimu, kritiškai apibūdinti kultūros institucijų komunikacinių kompetencijų raidą Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus. Monografijoje aptariamas komunikacijos veiksmo, komunikacinio proto ir komunikacinio lauko santykis su modernia kūrybinių industrijų raida, aiškinami kūrybinės klasės formavimosi prieštaravimai ir jų santykis su organizacijų komunikacija, nagrinėjami ir lyginami kultūros institucijų ir su jomis susijusių struktūrų komunikacijos ir vartojamos reikšmės bei simbolių laukas politiniu ir instituciniu požiūriu, kritiškai aptariama komunikacijos kultūros organizacijose specifika, funkcijos, formos, komunikacinės kompetencijos, taip pat polemiškai diskutuojama apie virtualios erdvės ir naujųjų medijų išnaudojimo aktyvumą kultūros institucijų komunikacinėje veikloje.Reikšminiai žodžiai: Kultūra; Kultūrinės industrijos; Kūrybinės klasės; Komunikacinės kultūros; Meno ir kultūros organizacijos; Kultūros paveldo skaitmenizacija; Edukacija, teatras, muziejai; Culture; Cultural industries; Creative class; Communication culture; Arts and cultural organizations; Digitalization of cultural heritage; Education, theatre and museums.
ENThe book "Communicating Culture: Institutions, Strategies, Audiences" is an outcome of the research project “The Development of Communicative Competence of Cultural Institutions in the Context of Knowledge and Creative Society” conducted between 2012 and 2015 by researchers of Vytautas Magnus University. The data were collected from cultural organisations, project participants, in Kaunas, Šiauliai and Klaipėda between 2008 and 2013. The project had encompassed theoretical studies and their critical development, case studies and qualitative and qualitative data analysis. Central in the project was estimating to what extent the organisations were perceptive to the influences of creative and cultural industries (CCI) communication processes. The monograph aims to discuss processes, concepts, ideas and reasons why the above-mentioned traditional Lithuanian cultural institutions only partly implement CCI experiences and competences. A related goal is to consider how the efficacy of such institutions can be increased by adopting best practices pulled from CCI experiences in Lithuania and abroad and by implementing possibilities provided by new media. In the book, the essays revolve around the objective to show theoretical links between communicative action and CCI and to reveal their incongruities and points of tension.This is discussed in view of the data obtained within the framework of the above-mentioned research project. The data serve as a background for critical assessment of the dynamics of communicative competences in the researched cultural institutions over the past five years. The latter aspect is an integral part of the objective to discuss the relationship between communicative action, communicative reason and communicative space in regards to modern CCI developments. In this connection, the book also discusses contradictions arising in the formation of the creative class and examines how these contradictions stand in relation to organisational communication. Another objective of research presented in the book is to analyse and to compare communication among cultural institutions and structures related with these institutions. In particular, applied meanings and signs employed in communication are analysed from political and institutional perspectives. To this end, the study provides analysis and critical assessment of the specificity of communication in CCI organisations; probes into its functions and forms; looks at the existing and the necessary competences from the communicative point of view; describes and polemicises whether virtual space and new media are effectively used in communicative practices of cultural institutions. [From the publication]
- P. 25-84. Kūrybinė klasė ir industrijos kritinės teorijos požiūriu / Gintautas Mažeikis
- P. 85-132. Atvirojo kodo kultūra ir dalyvaujamasis posūkis: šiuolaikinės kultūros komunikacijos probleminė analizė / Edgaras Klivis
- P. 133-163. Kultūros politika ir jos įgyvendinimo patirtys / Ina Pukelytė
- P. 165-198. Komunikacija kaip auditorijų plėtros priemonė: Lietuvos teatrų praktikos / Jurgita Staniškytė
- P. 199-240. Būti muziejaus dalimi: Lietuvos muziejų komunikacija su visuomene / Linara Dovydaitytė
- P. 241-275. Auditorijų plėtra meno institucijų lauke. Lietuvos meno galerijų atvejai / Daiva Citvarienė
- P. 277-308. Kultūros komunikacijos dinamika: procesai ir naratyvai / Kristina Juraitė, Rimgailė Dikšaitė, Agnė Pinigienė, Silvija Čižaitė-Rudokienė
- P. 309-329. (Pa)naudos link: Lietuvos meno ir kultūros organizacijų interneto svetainių tyrimas / Jūratė Tutlytė
- P. 331-356. Kultūros paveldo skaitmenizacijos procesai ir patirtys Lietuvoje / Viltė Migonytė
- P. 357-383. Edukacija Lietuvos teatruose ir muziejuose / Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė, Neringa Stoškutė
- Agentinio modeliavimo taikymas kultūros tyrimų informacijos valdymui / Rimvydas Laužikas, Darius Plikynas, Vytautas Dulskis, Leonidas Sakalauskas, Arūnas Miliauskas. Informacijos mokslai. 2019, t. 88, p. 8-28.
- Audience participation in contemporary Lthuanian theatre: a conflicted adaptation of the western tradition / Justinas Kalinauskas. Meno istorija ir kritika. 2019, 15, p. 103-115.
- Building new culture participation in hyperconnected environments: agencyoriented approach / Kristina Juraitė. Discovering the new place of learning / editor Natalija Mažeikienė. 2022. P. 87-121.
- Lietuvos dailės pasakojimas po trisdešimties metų / Aleksandra Aleksandravičiūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, t. 107, p. 16-56.
- Lithuanian theatres during the COVID-19 pandemic: an eagerness to create and to watch / Asta Petrikienė. Creativity studies. 2023, Vol. 16, no. 2, p. 529-540.
- Mokslo ir šiuolaikinio meno ryšių konceptualumas: I. Leščinskaitės kūrybos kontekstas / Rita Vaičekauskaitė. Logos (Vilnius). 2018, 94, p. 119-128.
- Naujųjų medijų panaudojimas išorinėje teatrų komunikacijoje / Justina Kiuršinaitė. Teatrologiniai eskizai. 2020, 6, p. 33-57.
- Nuo tarpdiscipliniškumo hibridinės kūrybos link : recenzija / Rita Vaičekauskaitė. Tiltai. 2018, Nr. 3 (81), p. 171-176.
- Political communication of creative society: the aspects of public policy / Aurimas Venckūnas. Creativity studies. 2022, Vol. 15, no. 1, p. 217-232.
- Populiariausių Lietuvos interneto žiniasklaidos portalų auditorijos į(si)traukimo į turinio kūrimą ir sklaidą galimybės / Marija Stonkienė, Maryja Šupa, Erika Janiūnienė. Informacijos mokslai. 2018, t. 84, p. 8-27.
- Revoliucijos morfologija ir idėjos trajektorijos / Gintautas Mažeikis. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 32, p. 15-37.
- Valstybės jubiliejai ir viešoji kultūros politika. Urbanistinio vajaus prieštaros / Skaidra Trilupaitytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2021, t. 100, p. 81-111.
- Žiūrovo įtraukimo strategijos šiuolaikiniame Lietuvos teatre / Urtė Grigaliūnaitė. Teatrologiniai eskizai. 2020, 6, p. 105-133.
