Ceremonialinė mediacija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniuose santykiuose (XV a. pabaiga – 1569 m.)

LTStraipsnyje analizuojami tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės egzistavusios diplomatinio ceremonialo normos ir formos, užtikrinusios ir palaikiusios šių nuolat konfliktuojančių šalių tarpvalstybinius santykius. Dėmesys telkiamas į juose atsiskleidžiančią mediacinę funkciją, kuri įžvelgiama įvairiuose formalaus bendravimo lygmenyse – monarcho reprezentacijos ir hierarchinio bendravimo nuostatose, iškilmingų priėmimų ir sutikimų ceremonijose, lydėjusiose kiekvieną kontaktų etapą. Pasirinktame Lietuvos ir Maskvos diplomatinių santykių etape ieškoma ne tarpvalstybinio konfliktiškumo pobūdį ir mastą atskleidžiančių situacijų, o tarpininkavimo funkciją paliudijančių atvejų. Diplomatinis ceremonialas visų pirma sukurdavo diplomatinių ryšių tvarką – abipusiškai pripažįstamus diplomatinės komunikacijos dalyvių vaidmenis per formalųjį bendravimą, taip užtikrindamas komunikacinį veiksmingumą. Tokiu būdu valdovas bendraudamas su kito suvereno reprezentantais išlaikydavo jo statusui reikiamas pozicijas, o pasiuntinybės nariai – deramai atstovaudavo savam monarchui. Antra – susilpino konfliktiškumo būsenas, dažniausiai formaliai maskavo tarp dviejų pusių esančius nesutarimus ar suteikė galimybių kitoms kontaktų formoms. Galiausiai padėjo peržengti tarp abiejų šalių ir jų visuomenių egzistuojančias politinio bei socialinio svetimumo ribas ir sankcionavo tarpvalstybinio sambūvio permainas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diplomatinis ceremonialas; Mediacija; 16 amžius; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Diplomatic ceremonial; 16th century; Muscovy.

ENThis article analyzes the norms and forms of the diplomatic ceremonial that secured and maintained the interstate relations existing between the continuously quarreling Grand Duchy of Lithuania and Muscovy. Attention is paid particularly to the ceremonial‘s mediating function found at various levels of formal interaction – governing the monarch‘s representation and hierarchical communication, ceremonies of festive receptions and meetings accompanying every phase of contact. Thus in the chosen time-frame of Lithuanian and Muscovite diplomatic relations we were looking not for situations revealing the nature and extent of interstate conflicts but for cases exhibiting the mediational function. The diplomatic ceremonial performed the mediating function for differences between the states by first of all creating an order for diplomatic relations in the form of mutually recognized roles for the participants in diplomatic communication through formal interaction, thus ensuring communicational efficacy. This helped the ruler to preserve the positions appropriate to his status in communicating with the representatives of another sovereign, while also helping the latter properly to represent their own monarch. Secondly, the ceremonial softened states of conflict, most often by formally masking existing differences between the two sides or providing opportunities for other forms of contact. Finally, it helped overcome limits of political and social otherness existing between both states and their societies and sanctioned changes in forms of interstate coexistence. [From the publication]