Kaltė – metafizinė duotybė ar konstruojamas jausmas : žydų kaltės motyvai lietuvių periodikoje 1922–1940 metais

LTStraipsnyje analizuojami 1922–1940 m. lietuvių periodikos straipsniai, nagrinėjantys lietuvių ir žydų santykių problematiką. Nuo pat reguliarios lietuvių periodikos leidybos pradžios šių dviejų grupių santykiai vaizduoti kaip probleminiai, tam įtakos turėjo ir susiklosčiusios istorinės, kultūrinės aplinkybės, greitai besikeičiantis ir besikuriantis modernusis pasaulis, kuriame lietuvių visuomenė gavo galimybę sukurti nepriklausomą valstybę. Tekste analizuojamas žydų kaltę grindžiantis diskursas, tam pasirinkus dvi kaltės sampratas: ar kaltė yra prigimtinė ir iš jos negalima išsivaduoti, ar kaltė yra socialiai konstruojamas jausmas, kai viena tautinė grupė gali sukurti veiklos lauką kitai tautinei grupei, o šiai nenorint ar nesugebant „įtilpti“ į nubrėžtą schemą pateikiami priekaištai ir paklydimų įrodymai. Pirmuoju atveju susilieja dvi tradicijos – antijudaistinė, teigianti, kad žydai nuo krikščionybės pradžios gyvena paklydime, stengiasi kenkti krikščionims ir juos nugalėti, antroji – žydai kaip „rasė“ pačios gamtos sukurta kaip netobula, nesugebanti gyventi darnioje aplinkoje ir dėl to užsiima destrukcija, kuri glūdi pačioje tautos prigimtyje: jie kelia sumaištį, bet tuo pačiu bando įrodyti, kad patys žydai yra labiausiai persekiojami. Kita šaltinių grupė siūlo kiek kitokį žydų egzistencijos traktavimą – neapleidžiant pagrindinio motyvo, kad lietuvių ir žydų santykiai yra problemiški, bet gali pakisti, jei žydai sutiktų priimti lietuvių reikalavimus. Tačiau straipsnių autoriai pateikia žydų nesupratingumo įrodymus – jie nenori vartoti lietuvių kalbos, propaguoja nepriimtinas ideologijas, siekia daugiau naudos sau ar net bando kurti pasaulio užvaldymo scenarijus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių periodika 1922–1940 m.; Kaltė; Antisemitizmas; Propaganda; Socialinė įtampa; Lithuanian press from 1922 to 1940; Guilt; Anti-Semitism; Propaganda; Social tensions.

ENThis article analyzes publications of Lithuanian periodicals from 1922 to 1940 that deal with Lithuanian – Jewish relations. Ever since Lithuanian periodicals started to be published regularly, the relations between Jews and Lithuanians were presented as problematic. This was due to historical and cultural traditions, as well as the opportunity Lithuanians got to become an independent country in a rapidly forming and changing modern world. Two concepts of guilt are discussed in the article: guilt as an inbuilt feature that could not be avoided; and guilt as a socially constructed feeling when one national group presumes to create a framework for the social and cultural activities of another national group and when, the latter group not fitting into the given scheme, it is reproached and presented with evidence of its failure. In the first case, two traditions may be identified. One is that of anti-Judaism, which alleges that Jews have been living in error since the dawn of Christianity and have therefore tried to harm Christians and to overcome them. The second tradition presents Jews as a "race" created with inborn defects by nature itself; hence they are unable to live in harmony but are led by their very nature to engage in destruction. Thus the Jews create confusion and at the same time claim that they themselves are the most discriminated against and troubled people. Another group of sources suggests a slightly different approach: the idea that Lithuanian – Jewish relations are problematic remains, yet the nature of these relations would change if Jews accepted Lithuanian requirements. However, the Jews are presented as purblind in this respect: they do not want to learn and use the Lithuanian language; but they advocate unacceptable ideologies and seek only their own benefit, or even create plans to take over the whole world. [From the publication]